Tribūna: Geriausi, niekada nežaidę PČ (I dalis)

2006-06-23 10:44 © Eurofootball.lt

Vykstant Pasaulio čempionatui "Tribūnos" skyrelyje tinklapio lankytojas Giedrius siūlo pasiskaityti straipsnį apie garsiausius visų laikų futbolininkus, taip ir neįgyvendinusius svajonės nors kartą sužaisti planetos pirmenybėse. Šį kartą pateikiame I-ąją straipsnio dalį. Primename, kad savo straipsnius galite siųsti adresu [email protected] Kiekvieno futbolininko svajonė yra nors kartą atstovaujant savo gimtajai šaliai sudalyvauti Pasaulio futbolo čempionate. Sutrukdyti įgyvendinti šią svajonę gali įvairūs veiksniai. Net patys talentingiausi futbolininkai vieni negali "nutempti" savo rinktinių į prestižiškiausią futbolo turnyrą, jei jų komandos draugai yra vidutinio meistriškumo futbolininkai, ar net pusiau profesionalai. Taip pat sutrukdyti įgyvendinti šią svajonę gali politiniai įvykiai, konfliktai su treneriais, tarp šalių ar futbolo federacijų, traumos ir begalė kitų veiksnių. Sudarant šį sąrašą buvo remtasi žaidėjų pasiekimais klubiniame futbole, užsienio specialistų nuomonėmis bei mano asmenine nuomone, tad išvardinti žaidėjai nebūtinai turi sutapti su visų skaitytojų nuomone. Į šį sąrašą nėra įtraukti žaidėjai, kurie buvo įtraukti į rinktinių sąrašus, tačiau Pasaulio futbolo čempionato metu aikštėje nepasirodė. Pateikiu trylika mano ir ne tik, nuomone geriausių futbolininkų, niekada nežaidusių Pasaulio čempionatuose: 13. Anibal Ciocca (Princas) - neveltui turėjo pravardę "princas", jis išsiskyrė ne tik "grakščiu" žaidimu aikštėje, bet ir puikiais vaidybiniais sugebėjimais. Pažymėtina, kad 3-4 praėjusio amžiaus dešimtmetyje ne vienoje komandoje vienu metu galima būdavo išvysti po 5 puolėjus aikštėje vienu metu. Kartu su Severino Varela, Roberto Porta ir kitais to meto Urugvajaus rinktinės žaidėjais jis laimėjo dvi "Copa America" taures (1935 ir 1942 m.). Visą savo karjerą jis praleido Urugvajaus "Nacional" ekipoje su kuria 5 kartus tapo Urugvajaus čempionato nugalėtoju (1933, 1934, 1939, 1943 ir 1946 m.). Taip pat viena kartą su klubu laimėjo "Copa Libertadores" (1942 m.). Kodėl nedalyvavo Pasaulio čempionate ? "Princas" turėjo galimybę per savo karjerą sudalyvauti tik viename Pasaulio čempionate, 1938 m. Tačiau į tą čempionatą savo rinktinę deleguoti atsisakė Urugvajaus futbolo federacija dėl per tolimos kelionės, kadangi FIFA nutarimu čempionatas buvo rengiamas Prancūzijoje. Jei ne šis federacijos sprendimas Urugvajus turėjo dideles galimybes laimėti savo antrąjį čempionų titulą po triumfo pirmajame – 1930 m. čempionate. Kas dominavo Pasaulio futbole 2-5 praėjusio amžiaus dešimtmečiuose, buvo įrodyta 1950 m. kai Urugvajus dramatiškame finale nugalėjo brazilus jų pačių aikštėje. Tiesa Anibalas Ciocca, to čempionato metu jau buvo baigęs savo profesionalaus futbolininko karjerą. Dar dviejuose čempionatuose 1942 ir 1946 metais jis negalėjo dalyvauti dėl paprastos priežasties – 2 Pasaulio karo metu čempionatas nebuvo rengiamas. 12. Jose Manuel Moreno, garsiosios Argentinos to meto futbolo jėgos "La Maquina" (mašina) narys. Kartu su Adolfo Pedernera, Angel Labruna ir kitais to meto Argentinos futbolininkais jie visas savo problemas spręsdavo įmušdami daugiau nei sugebėdavo praleisti. Besiremdami šia taktika, vedami Moreno, argentiniečiai 4 praėjusio amžiaus dešimtmetyje laimėjo 3 "Copa America" titulus (1941, 1942, 1947 m.). O su "La Maquina", šis pavadinimas labiausiai siejamas su tuo metu Argentinos futbole dominavusia "River Plate" ekipa, Moreno laimėjo 5 Argentinos lygos čempionatus (1936, 1937, 1941, 1942, 1945 m.). Beje jam priklauso Pasaulio rekordas, kadangi jis su keturių skirtingų šalių klubais tapo šalių čempionais (be Argentinos dar Meksikos, Čilės ir Kolumbijos). Su 13 įvarčių jis vis dar yra trečias, tarp rezultatyviausių visų laikų "Copa America" futbolininku. Kodėl nedalyvavo Pasaulio čempionate ? Kaip ir Anibalas Ciocca, "gimė ne laiku". 1938 metais, Argentinos futbolo federacija įsižeidusi, kad jiems pažadėtas čempionato rengėjos vardas vėliau buvo atimtas, atsisakė keliauti į Prancūzija. Kai Moreno buvo savo karjeros pike, 1942 ir 1946 metais čempionatai nebuvo rengiami, o 1950 metais Argentinos futbolo federacija vis dar boikotavo FIFA turnyrus. 11. Alberto Spencer, pravardžiuotas "Cabeza Magica" (Stebuklinga galva), buvo vienas geriausių 6 praėjusio amžiaus dešimtmečio Pietų Amerikos puolėjų. Jamaikietės ir anglo sūnus gimė Ekvadore, kur futbolas tuo metu tik vystėsi ir tikėtis, kad šalis patektų į Pasaulio futbolo čempionatą galėjo nebent nepataisomas optimistas. Alberto nepasiekė didelių aukštumų su rinktinę, kadangi buvo vienintelis aukšto lygio žaidėjas rinktinėje. Savo, kaip aukščiausio lygio futbolininko vardą jis užsitarnavo žaisdamas Urugvajaus "Panerol" klube. Jam iki šiol priklauso "Copa Libertadores" rezultatyviausio visų laikų žaidėjo titulas su 54 įvarčiais. Su klubu jis 3 kartus tapo šios taurės nugalėtoju (1960, 1961, 1966 m.). O kaip įrodymas, kad jis nebuvo "žvaigždė" tik Pietų Amerikoje, įrodo jo du puikūs pasirodymai "Tarpkontinentinėje" taurėje, kur jo vedamas "Panerol" nugalėjo Lisabonos "Benficą", kur tuo metu žibėjo Eusebio ir Madrid "Real" su Alfredo Di Stefano ir kompanija. Kodėl nedalyvavo Pasaulio čempionate ? Jam labiausiai sutrukdė ne politiniai įvykiai, ar federacijos sprendimai, bet Ekvadoro rinktinės bejėgiškumas. Be Spencerio, rinktinėje nebuvo nei vieno aukštesnio lygio futbolininko. Tad Spenceris, pamatęs, kad su šia ekipa nieko nelaimės, sužaidė joje tik 11 rungtynių ir pelnė 4 įvarčius. 1962 metais jie atrankos dviejų mačų serijoje beviltiškai pralaimėjo Argentinai, bendru santykiu 3:11 (Spenceris pelnė 1 įvartį). 1966 metais trijų komandų atrankos grupėje liko antri ir po papildomų rungtynių su Čile 1:2 (Spenceris pelnė 1 įvartį), taip pat nepateko į Pasaulio čempionato finalinį turnyrą. O 1970 m. atrankos turnyre Spenceris jau nebedalyvavo. Vėliau jis sužaidė keletą draugiškų varžybų už Urugvajaus rinktinę, tačiau priimti šios šalies pilietybės nesutiko. O dėl jo britiškos pavardėsi ir giminystės ryšių, Anglijoje netgi buvo svarstoma suteikti jam šios šalies pilietybę, prieš 1966 m. Pasaulio čempionatą, tačiau tai taip ir liko tik svarstymais. 10. Mark Hughes, legendinis "Manchester United" ir Velso rinktinės puolėjas. "Manchester United" klubo pagrindinėje komandoje jis debiutavo 1983 metais bei per savo debiutines varžybas pelnė įvartį. 1985 metais jis padėjo klubui laimėti FA taurę, vėliau buvo parduotas į "FC Barcelona", kitą sezoną buvo išnuomotas į Miuncheno "Bayern", tačiau savo geriausią formą demonstravo tik vėl sugrįžęs į Mančesterį. Antra kartą grįžęs į klubą jis padėjo komandai laimėti dar dvi FA taures, du Anglijos čempionų titulus, vieną lygos taurę ir Taurių laimėtojų taurę. 1995 metais jis persikėlė į Londono "Chelsea" ir laimėjo dar viena FA taurę bei Taurių laimėtojų taurę. Vėliau žaidė dar keliuose Anglijos klubuose ir karjerą baigė 39 metų. Iš karto po atsisveikinimo su aktyviu futbolu jis tapo Velso rinktinės vyriausiuoju treneriu. Už Velso rinktinę jis per 72 sužaistas rungtynes jis pelnė 16 įvarčių. Kodėl nedalyvavo Pasaulio čempionate ? Negalima sakyti, kad Velso rinktinei trūkdavo aukšto meistriškumo futbolininkų, tačiau lemiamų kovų metu komanda tiesiog palūždavo. Beveik visą laiką rinktinės pagrindą sudarydavo Anglijos aukščiausioje lygoje žaidžiantys futbolininkai, tačiau rinktinėje niekada nebuvo labai gero mikroklimato, pasitaikydavo konfliktų tarp žaidėjų ir trenerių. Visą tai atsiliepdavo ir rezultatams. M.Hughesas galėjo sudalyvauti net keturiuose Pasaulio čempionatuose (1986, 1990, 1994 ir 1998 m.), tačiau visais šiais metais Velso rinktinė nesugebėdavo "praeiti" Europos atrankos grupės barjero. 1986 m. Velsas atrankos į Pasaulio čempionatą grupėje liko trečias (Hugheso 3 įvarčiai), 1990 m. atrankos grupėje Velsas liko ketvirtas (Hughesas įvarčių nepelnė), 1994 m. (Hugheso 2 įvarčiai) ir vėl ketvirtoji vieta atrankos grupėje ir galiausiai 1998 m. (Hugheso 4 įvarčiai) pasirodymas atrankos grupėje ir vėl baigtas ketvirtoje vietoje. 9. Ian Rush, "Liverpool" ir Velso futbolo legenda. Rushas savo karjera pradėjo "Chester City" klube, kur per pirmąjį sezoną pelnė 14 įvarčių ir buvo pastebėtas "FC Liverpool" klubo skautų. Būtent šiame klube Rushas ir pasiekė didžiausius savo kaip žaidėjo laimėjimus. Rushas buvo tipinis to meto britų salų puolėjas. Puikiai žaidžiantis galva, atsiliepiantis į kiekvieną komandos draugų ilgą perdavimą ir kovojantis negailint nei savęs nei varžovų. Tuo metu "Liverpool" klubas buvo vienas stipriausių ne tik Anglijoje, bet ir visoje Europoje. Su legendiniu vartininku iš Zimbabvės Bruce‘u Grobbelaru (jam taip pat nėra tekę žaisti Pasaulio čempionate), kuris ypač įsiminė Pasaulio auditorijai per 1984 metų Europos čempionų taurės finalą, kai pademonstravo panašų į J.Dudeko šokį per 11 metrų baudinių seriją su AS Roma klubu ir padėjo klubui laimėti taurę, bei su kitais to meto Anglijos ir Škotijos rinktinės žaidėjais, I.Rushas laimėjo 5 Anglijos lygos čempionatus, 5 lygos taures, 3 FA taures bei 1984 Europos čempionų taurę. Viso už "Liverpool" klubą jis per 469 varžybas pelnė 229 įvarčius, iš klubo trumpam buvo išvykęs į Turino "Juventus", bet ten nepritapęs grįžo į Angliją, karjerai einant į pabaigą žaidė dar keliose Anglijos aukščiausios ir žemesnių lygų komandose. Karjerą baigė 2000 metais. Kodėl nedalyvavo Pasaulio čempionate ? Rinktinėje per 73 varžybas pelnė 28 įvarčius. Karjerą rinktinėje prasidėjo 1980 metais, o baigė už rinktinę žaisti 1996 metais. Atrankoje į 1982 metų Pasaulio čempionatą Ispanijoje, Velso rinktinė Europos atrankos grupėje liko trečia, tik dėl prastesnių įvarčių santykio į priekį praleidusi Čekoslovakiją ir tai buvo realiausias šansas Rushui sužaisti už rinktinę Pasaulio futbolo čempionate, tiesa tada Rushas rinktinėje buvo tik atsarginis ir per atrankos turnyrą įvarčių neįmušė. Vėlesni Velso rinktinės pasirodymai atrankos į Pasaulio čempionatą grupėje aprašyti aukščiau, kadangi tada rinktinė turėjo du aukšto lygio puolėjus M.Hughes ir I.Rush. 1986 m. atrankos grupėje I.Rushas pelnė 3 įvarčius, 1990 m. – nepasižymėjo, o 1994 m. pelnė net 8 įvarčius, tačiau ir to buvo per mažai vidinių konfliktų kamuotai Velso rinktinei. 8. Ryan Giggs, vienas geriausių visų laikų Pasaulio krašto saugų. Fantastiškas greitis ir driblingas, nenuilstantis ir niekada nepasiduodantis ir daugelį kitų epitetų galima pasakyti apie šį "Manchester United" ir Velso rinktinės saugą. Tačiau, kad ir kaip būtų gaila 2010 metų Pasaulio čempionato metu Giggsui bus jau 36 metai ir kyla didelių abejonių ar jis dar apskritai žais futbolą. Todėl ir šio puikaus saugo svajonė sudalyvauti Pasaulio futbolo čempionate atrodo nebeišsipildys. Jis visą savo karjerą žaidžia už "Mančesterio United" ekipą ir su ja yra pasiekęs viską, kas įmanoma klubų turnyruose: 8 kartus Anglijos lygos, 2 kartus lygos taurės, 4 kartus FA taurės, 1 kartą UEFA Čempionų lygos (1999 m.) ir 1 kartą Tarpkontinentinės taurės laimėtojas. Kodėl nedalyvavo Pasaulio čempionate ? Rinktinėje Giggsas per 51 varžybas pelnė 11 įvarčių. Tačiau rinktinėje niekada nežibėjo taip kaip klube, beto buvo dažnai kritikuojamas, dėl atsisakymo važiuoti į draugiškus mačus atstovauti Velso rinktinei. Karjerą rinktinėje jis pradėjo 1991 metais. 1994 metais žaidęs kartu su puolėjais M.Hughes ir I.Rush jis įmušė du įvarčius Europos zonos atrankos grupėje, tačiau Velsas liko tik ketvirtas po Rumunijos, Belgijos ir Čekoslovakijos. 1998 metų Pasaulio čempionato atrankos grupėje Giggsas vėl pelnė 2 įvarčius, o Velsas vėl liko ketvirtas. 2002 metų Giggsas atrankos grupėje nepasižymėjo, nes dalį varžybų praleido dėl traumų, o komanda atrankos grupėje liko tik penkta ir galiausiai 2006 metais Giggsas pelnė 3 įvarčius, tačiau Velsas atrankos grupėje sužaidė labai prastai ir vėl liko tik penkti. 7. Abedi Pele. Ne, tai ne legendinis brazilas Pele ir šis žaidėjas negimė Brazilijoje. Tačiau Pasaulio futbolo čempionatai prarado daug žavesio, kadangi futbolo gerbėjai iš viso Pasaulio neturėjo progos pamatyti šio fantastiško nykštuko iš Ganos futbolo triukų. Neretai vadinamas geriausių visų laikų Afrikos žemyno futbolininku Abedi Pele nesugebėjo savo rinktinės nuvesti iki Pasaulio čempionato, tačiau savo talentą rodė geriausiuose to meto Europos klubuose. Labiausiai jis kaip aukščiausios klasės žaidėjas Europoje tapo žinomas, kai 1987 metais atvyko į prancūzų " Marseille" klubą. Su "Marseille" 1991 metais jis pralaimėjo UEFA Čempionų lygos finale Pele pelnė 2 įvarčius, o 1993 metais sensacingai pasibaigusiame UEFA Čempionų lygos finale A.Pele su komandos draugais 1:0 įveikė favoritą "Milan" klubą ir laimėjo Europos taurę. A.Pele po mačo gavo geriausių rungtynių žaidėjo prizą, viso turnyre pelnė tris įvarčius. 1991, 92, 93 metais jis buvo pripažintas geriausiu Afrikos žemyno futbolininku. Su "Marseille" klubu jis 4 kartus tapo Prancūzijos čempionu. Per karjerą jis dar žaidė Kataro, Benino, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos ir Jungtinių Arabų Emiratų ekipose. Didžiausi jo laimėjimai su Ganos rinktine 1982 metų pirmoji vieta ir 1992 metais antroji vieta Afrikos nacijų taurėje. Jis buvo pripažintas geriausiu 1992 metų turnyro žaidėju (pelnė 3 įvarčius), o Gana pralaimėjo tik finale Dramblio Kaulo Kranto rinktinei po 11 m. baudinių serijos, kuriame Pele negalėjo žaisti dėl susirinktų dviejų geltonų kortelių pusfinalyje. Kodėl nedalyvavo Pasaulio čempionate ? Už rinktinę A.Pele yra sužaidęs 67 rungtynes ir pelnęs 33 įvarčius. Nors rinktinėje su juo žaidė ir kitas Europoje gerai užsirekomendavęs puolėjas Anthony Yeboah, kiti rinktinės žaidėjai tuo metu buvo daug žemesnio meistriškumo. 1986 metų Gana pateko tarp 8 stipriausių Afrikos zonos ekipų, tačiau tada pralaimėjo dviejų mačų seriją prieš Liberija 0:2 ir pasitraukė iš kovos dėl dviejų kelialapių į Pasaulio čempionatą Meksikoje. A.Pele per šį atrankos ciklą įvarčiu nepasižymėjo. 1990 metų Afrikos zonos atrankos grupėje Gana jau pirmajame etape vėl pralaimėjo Liberijai su George Weah. A.Pele įvarčiais vėl nepasižymėjo. 1994 metais Gana savo grupėje užėmė 3 vietą A.Pele įmušė 1 įvartį, tačiau ekipa ir vėl nesugebėjo patekti į Pasaulio čempionatą, A.Pele klube tuo metu demonstravo geriausią savo sportinę formą. 1998 metais Gana Afrikos zonos grupėje vėl liko treti, A.Pele pelnė 1 įvartį ir prarado savo paskutinį šansą sudalyvauti Pasaulio futbolo čempionate. 6. Laszlo Kubala. Vengrijoje gimęs, tačiau spėjęs sužaisti ir už Čekoslovakijos ir už Ispanijos rinktines futbolininkas. Dažnai vadinamas geriausiu visų laikų garsiosios "FBarcelona" komandos žaidėju. Laszlo tėvas buvo lenkas-slovakas, o mama vengrė-slovakė, jis gimė buvusios Čekoslovakijos teritorijoje ir vadino save " Pasaulio piliečiu". Kubala pradėjo savo karjerą "Ganz" komandoje, vėliau persikėlė į "Ferencvaros", o vengdamas karinės tarnybos išvyko į Čekoslovakiją – "Bratislava" ekipą, čia jis sužaidė 6 mačus ir įmušė 4 įvarčius už Čekoslovakijos rinktinę, tačiau netrukus, vėl vengdamas karinės tarnybos grįžo į Vengriją, kadangi jo buvęs klubas "Ferencvaros" priklausė fašistų šalininkams jis perėjo į "Vasas" klubą. Tuo laikotarpiu jis sužaidė tris mačus už Vengrijos rinktinę. Vėliau pablogėjus politinei situacijai jis pabėgo į Italiją. Ten su kitais pabėgusiais vengrais jis žaidė draugiškus mačus su įvairiomis komandomis. Vienas tokių mačų buvo prieš Ispanijos rinktinę, kuri ruošėsi 1950 metų Pasaulio futbolo čempionatui. Tame mače jį pastebėjo "Barcelona" klubo atstovai ir 1950 metų birželio mėnesį jis perėjo į šį garsų klubą. Jame jis žaidė iki 1963 metų, per tą laikotarpį sužaidė 19 rungtynių ir už Ispanijos rinktinę. Su "Barca" jis 4 kartus tapo Ispanijos čempionu. Vėliau jis treniravo, tiesa nelabai sėkmingai ir Ispanijos rinktinę. Jis į "Barcelona" rekomendavo pakviesti ir daugiau vengrų Koscis, Czibor ir kitus. Kodėl nedalyvavo Pasaulio čempionate ? Pasaulio čempionate sudalyvauti Kubalai sutrukdė visų pirma politinės aplinkybės. Jo geriausiais karjeros metais, kaip Vengrijos rinktinė buvo viena stipriausių Pasaulyje jis nenorėdamas būti pašauktas į karinę tarnybą bėgo iš šalies į šalį ir prieš 1950 metus jau buvo emigravęs į Italiją, o į Vengriją grįžti nebegalėjo, nes greičiausiai būtų pasodintas į kalėjimą. 1958 metais, gavęs šios šalies pilietybę, Kubala, atstovaudamas Ispanijos rinktinei atrankos grupėje įmušė 4 įvarčius, tačiau ispanus sensacingai grupėje aplenkė Škotija. Realiausią šansą sudalyvauti Pasaulio čempionate Kubala turėjo 1962 metais, kada jis dalyvavo keliose atrankos į Pasaulio čempionatą varžybose, tačiau prieš pat čempionato pradžią gavo traumą ir rinktinės žaidimą Pasaulio čempionate Čilėje stebėjo tik nuo atsarginių žaidėjų suolelio, o oficialiai į komandos sudėtį nebuvo įtrauktas. 1999 metais, per "Barcelona" klubo 100 metų jubiliejų, Kubala kiek netikėtai buvo išrinktas geriausiu visų laikų klubo žaidėju, aplenkęs net tokius žaidėjus kaip D.Maradona ar J.Cruyffas. Tęsinys II dalyje...