Finalo belaukiant: Svarbiausių dvikovų istorija

2006-07-09 10:42 © Eurofootball.lt

Pasaulio čempionato finalininkai Italija ir Prancūzija svarbiausiuose turnyruose susitiko penkis kartus, ir per juos taip ir neišsiaiškino, kuri komanda yra stipresnė. Abi rinktinės turi po dvi tarpusavio pergales, vienerias lygiąsias, du pralaimėjimus, ir yra įmušusios po šešis įvarčius. Tiesa, naujausia istorija suteikia nemažą psichologinį pranašumą Prancūzijai. "Les Bleus" ekipa, kurios gretose buvo penki finale nuo mačo pradžios greičiausiai pasirodysiantis žaidėjai - Fabienas Barthezas, Lilianas Thuramas, Patrickas Vieira, Zinedine‘as Zidane‘as ir Thierry Henry - 2000 metų Europos čempionato finale įveikė Fabio Cannavaro ir Francesco Totti komandoje turėjusią "Squadra Azzurra". Be to, dviem metais anksčiau, Prancūzija eliminavo Italiją Pasaulio čempionato ketvirtfinaliuose. Pažvelkime į ankstesnes abiejų komandų tarpusavio dvikovos svarbiausiuose turnyruose. Euro 2000 finalas Prancūzija 2 - 1 Italija (po pratęsimo) Dramatiška pergalė Roterdame leido Prancūzijai tapti antrąja komanda po Vakarų Vokietijos, kuriai pavyko vienu metu turėti ir Pasaulio, ir Europos čempionų titulus. Po rungtynių prancūzų strategas Roger Lemerre‘as apibūdino pergalę kaip "stebuklą", ir sunku su tuo nesutikti. Italija iki pat paskutinių rungtynių minučių pirmavo rezultatu 1-0, kai 55 minutę po dabar sunkioje būklėje atsidūrusio ir ligoninėje gulinčio Gianluca Pessotto perdavimo smūgiu iš arti išvedė savo komandą į priekį Marco Delvecchio, tačiau po keitimo aikštėje pasirodžiusių žaidėjų trejetas nukreipė rungtynes prancūzams naudinga linkme ir galų gale padėjo iškovoti pergalę. Iš pradžių jau per pridėtinį laiką Davido Trezeguet perdavimas galva pasiekė Sylvainą Wiltordą ir šis pro Alessandro Nesta kojas pasiuntė kamuolį į Francesco Toldo ginamų vartų kampą bei taip išplėšė pratęsimą, o šiame sužaidus 13 minučių Robertas Piresas prasiveržė kairiuoju kraštu ir atmetė kamuolį tam pačiam D.Trezeguet, kuris tiksliu smūgiu atnešė Prancūzijai Europos čempionų titulą. 1998 m. Pasaulio čempionato ketvirtfinalis Prancūzija 0 - 0 Italija (po pratęsimo, 11 metrų baudiniai 4-3) 77 tūkstančiai žiūrovų stebėjo Prancūzija iškovojančią kelialapį į pusfinalį po nervus gadinančios 11 metrų baudinių serijos Paryžiuje. Nei vienai komandai nepavyko pasižymėti per 120 žaidimo minučių – geriausios Italijos rinktinės progos neišnaudojo Christianas Vieri, o Youri Djorkaeffas ir Emmanuelis Petit turėjo geriausias prancūzų galimybes. Taigi nugalėtoją teko spręsti baudinių loterijoje. Bixente Lizarazu neįmušė antro Prancūzijos smūgio, tačiau po to sekė nesėkmingas Demetrio Albertini bandymas. Galų gale atėjo L.Di Biagio eilė, ir jam norint išvengti komandos pasitraukimo reikėjo įmušti, tačiau plikagalvis saugas pataikė į skersinį ir Stade de France sprogo iš susirinkusių šeimininkų ekipos sirgalių džiaugsmo. Tai buvo trečias kartas, kai Italija turėjo pasitraukti iš Pasaulio čempionato po baudinių, o Prancūzija vėliau įveikė Kroatiją bei Braziliją ir pirmą kartą istorijoje tapo Pasaulio čempione. 1986 m. Pasaulio čempionato aštuntfinalis Prancūzija 2 - 0 Italija Pasaulio čempionė Italija buvo priversta nusileisti puikiajai legendinių Michelio Platini, Jeano Tigana ir Alaino Giresse Prancūzijos komandai. Kapitonas Platini ir puolėjas Yannickas Stopyra įmušė įvarčius prancūzams, kurie rungtyniavo sėkmingiau už varžovus ir dar netgi galėjo įmušti keletą įvarčių. Italijai trūko tos pergalingos dvasios ir meistriškumo, kuriuos jie pademonstravo triumfuodami Ispanijoje keturiais metais anksčiau vykusiame čempionate. Sekančiose rungtynėse klasiškoje dvikovoje Prancūzijos rinktinė įveikė Braziliją po baudinių serijos, tačiau pusfinaliuose atrodė pavargusi ir turėjo rezultatu 0-2 pripažinti Vakarų Vokietijos pranašumą. 1978 m. Pasaulio čempionato grupių etapas Prancūzija 1 - 2 Italija Šiose pirmojo etapo varžybose pelnytą pergalę šventė Italija. Bernardas Lacombe įmušęs pirmą minutę leido Prancūzijai puikiai pradėti rungtynes, tačiau Paolo Rossi ir Renato Zaccarelli įvarčiais nulėmė italams pergalę. Nors savo gretose prancūzai ir turėjo jauną Platini, tai nebuvo aukšto lygio komanda ir pralaimėjimas šeimininkei Argentinai reiškė, kad jiems teko pasitraukti iš čempionato po grupių varžybų. Priešingai, Italija pradėjo turnyrą itin įspūdingai ir nugalėjusi Argentiną rezultatu 1-0 Buenos Airėse baigė grupių turnyrą nepraradusi nei taško. Vis dėlto, antrame etape jiems teko susitikti su nuostabia Olandijos rinktine ir pralaimėjimas rezultatu 1-2 reiškė ankstyvą kelionę namo. 1938 m. Pasaulio čempionato ketvirtfinalis Prancūzija 1 - 3 Italija Daugiau nei 58000 žiūrovų susirinko į Colombes stadioną stebėti šeimininkės Prancūzijos mačo prieš nugalėtojų titulą ginančią Italiją, ir pergalę iškovojo "Squadra Azzurra" Gino Colaussi anksti išvedė Italiją, į priekį, ir nors vos po minutės prancūzas Oscaras Heissereris rezultatą išlygino, italai dominavo rungtynėse ir po dviejų Silvio Piola įvarčių antrajame kėlinyje šventė įtikinamą laimėjimą. Italija tais metais apgynė čempionų titulą, nors tiesa, kad jiems tada ir pagelbėjo Pietų Amerikos komandų sprendimas boikotuoti turnyrą todėl, kad jis antrus metus iš eilės vyko Europoje. Tuometinė Italijos rinktinė, kartu su 1958 ir 1962 metų čempionatuose nugalėjusia Brazilijos rinktine, tapo vienintelėmis ekipomis, kurioms pavyko laimėti pirmenybes du kartus iš eilės.