Užvakar su Izraelio Kirjat Šmona „Hapoel Ironi“ klubu, o vakar pirmoje treniruotėje dalyvavęs buvęs „Trakų“ atraminis saugas Rokas Stanulevičius vis dar pratinasi prie minties, kad jis jau legionierius. Tačiau pagrindinės mintys yra skirtos ne tam, o kaip geriau pasiruošti būsimam sezonui.
„Tikrai negalvojau, kad viskas įvyks taip greitai. Tiesą sakant, planavau rimtai pasiruošti šiam sezonui, nes norėjau, kad jis būtų geresnis nei pernykštis. Turiu omeny, traumas ir panašiai. Galvojau, kad keletą metų pažaisiu Lietuvoje ir tik tada bandysiu laimę užsieny. Bet gavosi kaip gavosi ir tuo labai džiaugiuosi. Ne kiekvienam suteikiamas toks šansas, tad pažadėjau sau jo nepaleisti“, - pasakojo Izraelyje mažiau nei savaitę gyvenantis R.Stanulevičius.
Rokai, sakyk, kokia buvo reakcija, kai išgirdai apie galimybę išvykti į Izraelį? Ramiai miegojai pirmą naktį?
Pirma mintis buvo savotiška baimė. Apie tą šalį nežinojau absoliučiai nieko, ji ne Europos Sąjungoje, tad turėjau abejonių. Tiesa, google parodė, kad ta šalis visai nieko (juokiasi). Tada pasakė, kad skrydis laukia po kelių dienų, tad iš tikro miegojosi sunkiai.
Kiek laiko tu jau ten? Spėjai susipažinti su miestu, komanda, klubu?
Į Izraelį išvykau sausio 5 dieną. Kaip tik tą dieną turėjome rinktis į pirmąją „Trakų“ treniruotę. Gaila, kad su komanda negalėjau tinkamai atsisveikinti. O ten jau daug ką spėjau. Kirjat Šmona – miestas šiaurės Izraelyje. Kiek jau teko bendrauti su gyventojais, tai visi labai draugiški ir šilti žmonės. Dažnas paklausia, kaip sekasi? Ar viskas gerai? Gal ko nors reikia?
Su klubo vadovybe susipažinau tada, kai pasirašiau sutartį, o su komanda – kitą dieną. Pirmas įspūdis tikrai geras.
Kokia ta pirma treniruotė?
Gera, nes buvo daug smūgiavimo pratimų (juokiasi). Iš tikro nustebino didelis dėmesys fizinio parengimo patikrinimui, visapusiška sveikatos analizė, ortopedinė diagnostika.
Turbūt supranti, kad legionieriaus statusas reiškia, jog pakovoti dėl vietos starto sudėty teks dar sunkiau?
Puikiai suprantu. Tačiau nuo to niekur nepabėgsi. Tiek „Ekrane“, tiek ypač „Trakuose“ buvo didžiulė konkurencija. Bet tai yra futbolininko karjeros dalis ir aš tam pasiruošęs.
Ko iš tavęs tikisi klubo vadovai, treneriai?
Man labai patiko, kai jie pasakė, kad neskubėčiau ir nesistengčiau rodyti stebuklų. Jie visi puikiai žino, kad visą gruodį ilsėjausi, tad man iki optimalios sportinės formos dar toli. Reikalavo, kad į viršų kilčiau žingsnis po žingsnio.
O ko iš saves tikiesi pats?
Visų pirma, tikiuosi kuo greičiau pasiruošti tinkamai. Džiaugiuosi, kad klubas sudarė kelių savaičių programą, pagal kurią dirbsiu individualiai su fizinio parengimo treneriu. Taip pat, aišku, treniruosiuosi su komanda. O kai pasiruošiu, natūralu, kad noriu kuo daugiau laiko praleisti aikštėje, žaisti su pajėgiomis komandomis ir, aišku, įmušti įvartį. Pageidautina iš toli (juokiasi).
„Trakų“ nepasiilgsi?
Ši komanda visada išliks mano atminty. „Trakuose“ aš susipažinau su puikiais futbolininkais – asmenybėmis, kurie per metus tapo gerais draugais. Nei kiek neabejoju, kad tie ryšiai nenutrūks.
Noriu padėkoti klubo vadovybei, kad per tuos metus niekada nekilo klausimų dėl gerų treniruočių sąlygų, dėl maitinimo ar pastovaus atlygio. O atsiradus galimybei, nedarė kliūčių išvykti į naują klubą. Noriu padėkoti treneriui Valdui Urbonui už įdomias treniruotes, profesionalius patarimus. Taip pat treneriui Jensui Wedeborgui, su kuriuo ilgą laiką teko dirbti individualiai.
Naujajame sezone linkiu „Trakams“ nugalėti „Žalgirį“. Aš su jumis!
fkt.lt
