© Eurofootball.lt
Tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dar buvo surengta kažkas panašaus į Baltijos Futbolo Lygą. Tuomet lygą sudarė 18 komandų (tiesa, Talino „Fosforit“ pasitraukė vos po 14 čempionato rungtynių), tarp kurių buvo net devyni Lietuvos klubai, šešios Latvijos ekipos, du Estijos atstovai (įskaitant „Fosforit“) bei viena komanda iš Rusijos. Tą sezoną lietuviai karaliavo BFL ir iškovojo visas prizines vietas: Vilniaus „Žalgiris“, kaip ir buvo galima tikėtis, tapo čempionu, tuometinis Klaipėdos „Sirijus“ (vėliau pervadintas į „Atlantą“) tapo sidabro medalių laimėtoju, o Panevėžio „Ekranas“ iškovojo bronzą. Kitaip tariant net septynios iš dešimties pirmąsias vietas užėmusių ekipų buvo iš Lietuvos.
2001-aisiais metais Latvijos futbolo federacijos iniciatyva buvo pabandyta atgaivinti (ar iš naujo sukurti) Baltijos Futbolo Lygą, tačiau tuomet latviai nesulaukė palaikymo iš lietuvių. Susiklostė gana kurioziška situacija: Lietuvos klubai nesvarstė latvių pasiūlymo, nes, anot jų, nebuvo UEFA pritarimo, o UEFA negalėjo net svarstyti, ar pritarti, kadangi latviai siūlė kurti BFL be kitų dviejų Baltijos valstybių pritarimo. Liūdniausia yra tai, kad vien „Skonto“ ir Latvijos Futbolo Federacija buvo pasiryžę į lygą investuoti 1,5 milijono JAV dolerių (tuometiniu kursu apie 6 milijonus litų).
Nors Lietuvos Futbolo Federacija (LFF) greičiausiai nėra tas organas kuris turėtų organizuoti Baltijos Futbolo Lygą, kadangi tuo užsiimti turėtų Nacionalinė Futbolo Klubų Asociacija (NFKA), tačiau pirmiausia klausimą „Kodėl neturime Baltijos Futbolo Lygos?“ uždavėme LFF prezidentui Liutaurui Varanavičiui.
„Kai mane išrinko federacijos prezidentu (2000 metų spalį – aut.past.), aš labai aktyviai siūliau tokią idėją, kurią labai palaikė latviai, tačiau ją gana vangiai sutiko Lietuvos klubai, motyvuodami dideliais kaštais, menka nauda ir panašiai, - pasakojo L.Varanavičius. – Vėliau gana netikėtai iniciatyvą parodė Suomijos klubai, tačiau ir vėl į jų pasiūlymą buvo reaguota vangiai ir jų entuziazmas išblėso. Be to, 2004 metais Latvijos rinktinei patekus į Europos čempionatą, ir patys latviai nustojo domėtis tokia idėja.“
„Vis tik Lietuvai nereikia kaip akis išdegus bandyti įkurti Baltijos Futbolo Lygą. Mūsų čempionatas tikrai sustiprėjo, jau ir silpnesnės komandos gali „įkąsti“ lyderiams, tikrai nėra tokia situacija kaip krepšinyje, kur tėra dvi stiprios komandos, o kitos nuo jų atsilieka labai smarkiai,“ – situaciją komentavo LFF prezidentas.
L.Varanavičius pabrėžė, jog svarbiausia – turi išlikti Lietuvos čempionatas: „Jis negali dingti. Todėl pirma turėtų būti Lietuvos čempionatas, o, tarkime, paskutinius du turus lyderiai žaistų Baltijos Futbolo Lygoje.“
Paklaustas, ar ateityje turėsime Baltijos Futbolo Lygą, L.Varanavičius atsakė užtikrintai: „Ji tikrai bus. Visa Europa juda link to – aukšto lygio rungtynių trūksta ir Balkanams, ir Skandinavijai, tiesa, jie neseniai sukūrė Karališkąją Lygą.“
„Be to, kai kalbėjau su FIFA vykdomojo komiteto nariu Micheliu Platini, jis teigė, jog būtų įmanoma padaryti netgi taip, kad regioninius turnyrus laimėjusios ekipos patektų ne į pirmą UEFA Čempionų Lygos kvalifikacinį etapą, o, tarkime, tiesiai į trečią. Būtų daugiau įdomių varžybų ir tai keltų futbolo populiarumą,“ - tokios idėjos privalumus vardino Federacijos vadovas.
Kalbėdamas L.Varanavičius pridūrė, jog LFF palaiko ir skatina Baltijos Futbolo Lygos iniciatyvą, tačiau dar kartą pabrežė, jog svarbiausia – turi išlikti Lietuvos čempionatas. Federacijos prezidentas taip pat pasidžiaugė, kad pastaruoju metu ši idėja atgimė ir „matosi kažkokie veiksmai“.
„Manau, kad Lietuvos klubai būtų stipriausi, - paklaustas apie Lietuvos futbolo lygį lyginant su Latvijos ir Estijos teigė Varanavičius. – Latviai infrastruktūros prasme yra pažengę daug toliau nei Lietuvos klubai ir, jei lietuviai nesukrus, jau greitai mus aplenks, o Estijos futbolo lygis tikrai žemesnis nei lietuvių ir latvių. Dabar lietuviai būtų stipriausi.“
Bemaž visi NFKA „A Lygos“ klubai išdėstė labai panašią nuomonę: Baltijos Futbolo Lyga yra reikalinga, tačiau privalo išlikti Lietuvos nacionalinis čempionatas. Gal kiek skeptiškiau viską vertino pirmąsias dvi vietas šiemet užėmę klubai: daugkartinis čempionas FBK „Kaunas“ ir Panevėžio „Ekranas“.
„Didelių trukdžių tikrai nėra, tačiau trūksta iniciatyvaus žmogaus, kuris koordinuotų šią veiklą,“ - teigė Romas Stašauskas, Vilniaus „Vėtros“ prezidentas. – „Esu sakęs ir siūlęs ne vieną sykį, kad, galbūt, Lietuvos čempionatas turėtų būti žaidžiamas ne keturiais ratais, o dviem ar trim, tame tarpe įsteigiant ir BFL varžybas tarp visų Baltijos valstybių, ar tik su latviais. Tuomet dauguma buvo „už“.“
„Vėtros“ prezidentui antrino ir šiemet bronzą laimėjusios Marijampolės „Sūduvos“ atstovas spaudai Arūnas Reinikis: „Lygos nėra dėl organizacinių problemų. Kad ji atsirastų, reikia susidomėjimo iš visų pusių, o jo, deja, bent jau kol kas nėra. Ši mintis sklando ore, tačiau niekas nesiima jos įgyvendinti, nėra lyderio. Lietuvos rinka yra per maža, o platesnė Baltijos rinka būtų naudinga klubams.“
„Manau, kad „Sūduvai“ būtų įdomu sudalyvauti tokiame turnyre,“ - teigė A.Reinikis, tačiau pridūrė, jog jo nuomonė neturėtų būti laikoma oficialia komandos nuomone. – „Klausimas, kokios būtų privilegijos, prizai ir panašiai. Be to, Lietuvos čempionatas turėtų išlikti, tačiau jis taptų žemesnio lygio. Iš kitos pusės, Lietuvos čempionate būtų kovojama dėl patekimo į Baltijos Futbolo Lygą“.
„Sūduvos“ atstovo vizija kiek skiriasi nuo kitų klubų idėjų ir nuo Baltijos Krepšinio Lygos, kurioje taip pat žaidžiami ir nacionalinių čempionatų susitikimai. Tokia sistema labiau primintų Skandinavijos Karališkąją Lygą, kurioje kaunasi stipriausi Danijos, Švedijos ir Norvegijos klubai. Be to, Karališkoji Lyga vyksta žiemą, kuomet Švedijos ir Norvegijos čempionatai jau būna pasibaigę, o tuo tarpu Europoje vyksta Europos taurių turnyrai. Iš to bene labiausiai išlošia Europos taurėse žaidžiantys Švedijos ir Norvegijos klubai, kadangi tarp svarbių Europos taurių rungtynių jie dar išbando jėgas ir su kitais pajėgiais Skandinavijos klubais.
„Vilnius“ prezidentas Algimantas Breikštas pagrindiniu trukdžiu atsirasti Baltijos Futbolo Lygai įvardino kiekvienos šalies siekį dominuoti: „Reikia susitarti valstybėms, o tai padaryti sunku ir tarp dviejų, ką jau kalbėti apie tris šalis. Yra bandyta kalbėti tarp įvairių lygių klubų ir federacijų atstovų ir, atrodo, didžiausias trukdis yra tai, kad kiekviena valstybė nori išsikovoti išskirtines pozicijas.“
„Mus tikrai domintų Baltijos Futbolo Lyga. Būtų įdomu ne tik pakovoti, tačiau ir laimėti,“ – ambicijų neslėpė A.Breikštas.
Po ilgos pertraukos šiemet vėl Lietuvos čempionais tapę Panevėžio „Ekrano“ vadovai buvo nusiteikę kiek konservatyviau. Jų nuomone, geriausia būtų pirmiau išbandyti Baltijos Taurės varžybas, kuriose dalyvautų, pavyzdžiui, keturios komandos. „Kitu atveju nukentėtų Lietuvos čempionatas,“ – tokio pasiūlymo priežastis aiškino „Ekrano“ atstovas spaudai Laimis Kavoliūnas.
Antroje vietoje šiemet likusio tituluočiausio Lietuvos klubo FBK „Kaunas“ atstovas spaudai Eimantas Pūras teigė, jog BFL neegzistuoja todėl, kad „federacija nesiima priemonių, skatinančių toje lygoje žaisti, skiriasi federacijų pozicijos, klubų biudžetai, stadionų būklė, pailgėtų kelionės“.
„Mano nuomone, lyga būtų naudinga, pritrauktų daugiau žiūrovų, nes dabartinis Lietuvos futbolo lygis sudomina vos keturių komandų sirgalius,“ - teigė Pūras. – „Lygos atsiradimas tikrai būtų pakilimas Baltijos futbolui.“
1990 metais tuometinėje Baltijos Futbolo Lygoje pats žaidęs naujasis Vilniaus „Žalgirio“ prezidentas Arminas Narbekovas portalui EuroFootball.lt teigė, kad prieš 15 metų varžovai buvo labai silpni ir teigė, jog dabar tokia lyga būtų stipresnė, o bene daugiausiai naudos turėtų valstybių rinktinės. „Tai tikrai apmąstymo verta idėja,“ – teigė A.Narbekovas.
Bene entuziastingiausiai Baltijos Futbolo Lygos idėją palaiko šiemet devintoje „A Lygos“ turnyrinės lentelės vietoje likę „Šiauliai“. „Jei viskas priklausytų nuo „Šiaulių“, mes jau seniai būtume turėję Baltijos Futbolo Lygą,„ - klubo nuomonę išdėstė „Šiaulių“ atstovas spaudai Egidijus Anglickis. – “Mūsų komandos nuomone pagrindinė kliūtis yra finansai. Reikia, kad atsirastų žmogus, kuris rūpintųsi ne komandų, o futbolo interesais. Jis turėtų sukurti produktą – lygą – ir sugebėti ją patraukliai pateikti žiūrovams ir rėmėjams.“
„Galbūt kiltų problemų dėl dalyvavimo UEFA Čempionų lygoje, UEFA taurėje ar Intertoto turnyre, tačiau tai yra išsprendžiami dalykai,“ - teigė E.Anglickis. – „Be to, kiekviena šalis privalėtų turėti taurės varžybas.“
„Šiauliai“, anot atstovo spaudai, yra vienareikšmiškai už BFL. Greičiausiai tokį entuziazmą galima paaiškinti tuo, kad klubo vadovai yra ir krepšinio komandos „Šiauliai“, kuri jau antrą sezoną žaidžia Baltijos Krepšinio Lygoje, vadovai, jau įvertinę bendros Baltijos šalių organizacijos privalumus.
„Mes manome, kad, net jei nebūtų kas finansuoja išvykas, nakvynes ir maitinimą, privalumų būtų daugiau nei trūkumų. Toks čempionatas neabejotinai būtų patrauklesnis TV kompanijoms, rėmėjams ir žiūrovams, kurie pamatytų daugiau įdomesnių ir aukštesnio lygio rungtynių. Taip pat išloštų ir pirmos lygos čempionatas, kadangi jame komandos kovotų dėl patekimo ne į A Lygą, o į BFL, kurioje „suktųsi“ daug didesni pinigai. Manome, kad jei atsirastų rėmėjas, kuris padengtų lygos išlaidas, prieštaraujančių šiai idėjai visai nebeliktų,“ – reziumavo „Šiaulių“ atstovas.
Deja portalui EuroFootball.lt pavyko susisiekti su vos keliomis ekipomis iš kitų Baltijos valstybių, tad šių kelių nuomonių nederėtų laikyti bendra klubų, federacijų ar valstybės nuomone, tačiau jos leidžia bent truputį įsivaizduoti mūsų kaimynų požiūrį į bendrą Baltijos lygą.
Itin entuziastingai BFL idėją sutiko šeštoje vietoje Latvijos čempionate praėjusiame sezone likusios „Jurmala“ vadovai: „Galime tai daryti kad ir rytoj. Mus tikrai domina tokia idėja. Be to, neseniai kalbėjome su vienu Lietuvos klubu, aptarėme galimybes, sužinojome, kad kažkas ta linkme yra vykdoma.“
Tuo tarpu visiškai kitokia nuomonė buvo ketvirtoje Estijos čempionato vietoje likusio garsaus šalies klubo Talino „Flora“ prezidento Aivaro Pohlako, kuris nepagailėjo ir subtilių replikų apie skandalų lydymą Lietuvos čempionatą. „Futbolas turi aiškesnes ribas nei krepšinis ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl turime bendrą Baltijos Krepšinio, o ne Futbolo, Lygą. Be to, futbolas yra konservatyvesnė sporto šaka, kuri remiasi tradicijomis,“ – dėstė A.Pohlakas.
„Tiesa, kad sovietmetis „sugriovė“ futbolą Estijoje, tačiau dabar mes bandome susigrąžinti futbolo tradicijas ir sukurti naujas, o tam reikia laiko,“ - tęsė „Flora“ įkūrėjas ir prezidentas. – „Mes manome, kad šiuo metu yra svarbiausia sugrąžinti tradicijas į Estijos klubus ir tai geriausia būtų daryti turint tvirtą nacionalinį čempionatą.“
Šiemet Estijos čempionate pirmą kartą buvo žaidžiami keturi ratai, t.y. kiekvienas klubas, kaip ir Lietuvoje, sužaidė po 36 rungtynes. „Toks čempionatas buvo labai įdomus ir intriguojantis,“ – teigė A.Pohlakas.
„Estijos futbolo federacija siekia sukurti piramidinę klubų sistemą: keli stipriausi klubai remtųsi ant didesnio skaičiaus vidutiniokų, o vidutiniokai – ant daugybės silpnų klubų,“ - šalies federacijos viziją perteikti bandė estas – „Jei būtų įkurta Baltijos Futbolo Lyga, stipriausi klubai dar sustiprėtų, tačiau susilpnėtų vidutiniokai.“
„Didžiausia problema greičiausiai yra kultūriniai-moraliniai trijų Baltijos valstybių skirtumai,“ - tęsė A.Pohlakas ir subtiliai užsiminė apie kai kuriuos skandalus Latvijos ir Lietuvos čempionatuose. – „Pavyzdžiui, Estijoje nėra jokios korupcijos – teisėjai yra objektyvūs ir nėra jokių „sutartų“ rungtynių. Tai yra kertinis akmuo mūsų ateities vizijoje – toks turėtų būti futbolas, apie kurį mes visi svajojame.“
„Be abejonės, „Flora“ nesutiktų paaukoti šių vertybių dėl Baltijos Futbolo Lygos, todėl joje dalyvautų tik jei aukščiau visko būtų „Garbingo Žaidimo“ (Fair Play) principas,“ – aiškią klubo poziciją išdėstė „Flora“ prezidentas.
Reziumuojant galima teigti, jog Baltijos Futbolo Lyga tikrai yra įmanomas dalykas, kadangi nei vienas iš kalbintų klubų nebuvo kategoriškai prieš. Net Talino „Flora“ pozicija nėra labai priešiška – kiekvienas sirgalius svajoja, kad nugalėtojai išaiškėtų sportiniu, o ne užkulisiniu, principu, kad teisėjai nuoširdžiai dirbtų savo darbą, o aikštėje matytume bekompromisę kovą.
Net ne vieno klubo išreikšta abejonė dėl kelialapių į Europos taures dalinimo nėra didelė bėda, ypač turint omenyje Michelio Platini išreikštą nuomonę, kad kelialapiai galėtų būti iškovojami ir regioniniuose turnyruose. Teoriškai įmanomi įvairūs variantai: kad ir toks kaip Baltijos Krepšinio Lygoje, kur kelialapiai atitenka ne BBL, o nacionalinių čempionatų, kurie yra tarsi BBL dalis, nugalėtojams ir prizininkams. Tokiu atveju pagrindinis BFL prizas galėtų būti, pavyzdžiui, patekimas į trečią UEFA Čempionų Lygos kvalifikacinį etapą, kaip teigė L.Varanavičius. Jei pavyktų sutarti, tai būtų papildomas kelialapis, skirtas būtent BFL, jei ne – galbūt vienos iš dalyvaujančių valstybių.
Darbai daromi tik juos darant – to dabar labiausiai ir trūksta, kad Baltijos Futbolo Lygos idėja pajudėtų iš mirties taško. Kaip teigė A.Reinikis: „Baltijos Futbolo Lygos idėja sklando ore“.
