© Eurofootball.lt
Friskas atvyko jau turėdamas priešo vaidmenį
Iš pradžių apie faktus. Iš anksto pastebėsime, kad visą įvykio paveikslą savo akimis pamatyti iš "Olimpico" stadiono spaudos ložės pamatyti savo akimis buvo neįmanoma. Bet, kaip žinoma, Italijos televizija taip mėgsta Calcio, kad jį rodo labai detaliai iki pat vėlaus vakaro. Dėka tų televizijos transliacijų ir pavyko susidaryti bendrą įspūdį apie skandalą.
Pradėsime nuo to, kad švedų teisėjas Andersas Friskas išėjo į "Olimpico" stadiono aikštę jau būdamas priešu. Juk būtent jis teisėjavo 2002 metų pavasarį Čempionų lygos rungtynėse "Roma" - "%c00127". Tas susitikimas baigėsi milžiniškomis muštynėmis po finalinio švilpuko. Jose dalyvavo abiejų klubų futbolininkai ir darbuotojai, taipogi ir "Olimpico" stadiono tarnautojai.
Kadangi muštynės prasidėjo bėgimo takelyje priešais įėjimą į rūbinę, jos buvo pastebėtos visais rakursais. Keletas "Romos" žaidėjų gavo diskvalifikacijas, o stadionui buvo skirta bauda, nors iš pradžių "Roma" buvo netekusi teisės organizuoti vienerias namų rungtynes šioje arenoje. "Roma" tada buvo nubausta teisėtai, bet Olimpinio stadiono, į kurį normaliam lankytojui jau seniai baisoka drauge imtis moteris ir vaikus, pastoviesiems lankytojams taip neatrodė. Dėl to Friską "Romos" fanatai iš karto įtraukė į juodąjį sąrašą.
Bet grįžkime prie šios savaitės rungtynių. Švedo teisėjavimas pirmajame kėlinyje nebuvo nepriekaištingas, kas, deja, pakurstė aistras. Kijeviečiai nuo pat rungtynių pradžios smarkiai užspaudė publikos numylėtinį %p01797, kuriam karts nuo karto kliūdavo per kojas. Meškos paslaugą Friskui padarė linijos arbitras Petersenas, dukart klaidingai užfiksavęs Romos klubo nuošalę, taip atimdamas šeimininkų galimybes išeiti "vienas prieš vieną" su ukrainiečių vartininku Šovkovskiu.
Pastarasis faktas, iš pirmo žvilgsnio, atrodo menkniekiu, tačiau Italijos stadionuose, patikėkite, tokios klaidos neretai priveda prie apsikumščiavimų tribūnose. Savo kultūros neturėjimu ir dideliu paprastam žmogui pavojingų asmenų kiekiu garsėjantis "Olimpico" užsivedė kaip reikiant.
Totti vėl neigiamas herojus
Deja, bet jau ne pirmą sykį stadioną galutinai įkaitino "Romos" kapitonas Francesco Totti. Reikia pripažinti: vienu metu atrodė, kad šis nesubalansuotas ir kaprizingas, bet labai talentingas futbolininkas pasitelkė protą ir tapo subrendusiu ir atsakingu už savo veiksmus žmogumi. Bet dabar tenka konstatuoti, kad "Romos" kapitonas vėlgi parodė savo "gražiąją" pusę. Jo pasibjaurėtinas elgesys Europos čempionate parodė, kad Totti visiškai nepasikeitė.
Štai ir pirmajame susitikimo su "%c00137" kėlinyje jis, puikiai pagavęs stadiono nuotaiką, ėmėsi pastoviai apeliuoti į teisėjus. Gali būti, tai vėlgi kam nors pasirodys smulkmena, bet tik ne tiems, kas reguliariai lanko Italijos stadionus. Ne tik pačioje Romoje, bet ir toli už jos ribų žinoma, kad skurdžiuose Amžinojo miesto kvartaluose gimęs Totti palaiko draugiškus santykius su, švelniai tariant, ne pačiais geranoriškiausiais "Romos" tifoziais. Dėl to jo apeliacijos aikštėse, juolab jei jos virsta virtinėmis, yra provokacinio pobūdžio ir yra ženklas ultroms.
Friskas, kuris jau yra turėjęs reikalų su Totti prieš du metus (tąkart Totti gavo trijų rungtynių diskvalifikaciją), privalėjo tai turėti omenyje. Tačiau švedas nevalingai padėjo Totti vėl atrasti savo charakterio ypatumus, 43-ią rungtynių minutę praleidęs epizodą, kuomet "Romos" kapitoną pargriovė aikštės viduryje. O praėjus vos minutei, jau pats Totti pademonstravo grubų veiksmą, už kurį teisėtai gavo geltoną kortelę.
Maža to, jei jis būtų pataikęs į "Dinamo" žaidėjo koją, pašalinimas iš aikštės būtų garantuotas. Tad šiame epizode Friskas buvo teisus. Bėda tame, kad bendrame jo teisėjavimo fone ir fone Totti gestų, kuriais jis arbitrui rodė buvęs pargriautas bene dešimt kartų, stadionas užsivedė dar labiau.
Švedui pasisekė, kad į jį pataikė ne mopedas ar unitazas
Netrukus po geltonosios kortelės, parodytos Totti, Friskas sušvilpė kėlinio pabaigą. Ir ketino ramiai palikti aikštę, bet čia pastebėjo, kad prancūzas %p00361 be jokios priežasties smūgiavo Mariui Verpakovskiui (%p02805). Pamatęs, kad Kijevo "Dinamo" žaidėjas yra ant žemės, Friskas nedelsdamas Mexesui parodė raudoną kortelę. Ji buvo teisinga, bet prancūzas, metęsis tikinti teisėjo, kad Verpakovskis simuliuoja skausmą, įniršo. Šioje situacijoje vos neprasidėjo riaušės, kadangi pribėgo ir kiti "Romos" žaidėjai, bet "Dinamo" futbolininkai šaltakraujiškai nuėjo į rūbinę. Tenai patraukė ir Friskas.
O toliau įvyko tai, kas, deja, kas tapo įprastiniu reiškiniu Italijoje: link teisėjo ėmė skristi viskas, kas papuolė sirgaliams po ranka. Iš ryto italų laikraščiai parašė, kad į Frisko galvą neva pataikė vieno euro nominalo moneta. Tačiau stebint televizijos pakartojimus, peržvelgtus ne vieną dešimtį kartų, buvo akivaizdu, kad į švedą patakė ne moneta. Į galvą pataikęs daiktas priminė ne patį mažiausią metalinį varžtą.
Stebėtis neverta, nes Italijos stadionuose yra kritė ir kur kas didesni daiktai: Milane ir vieno sektoriaus į kitą "%c00037" gerbėjai kadaise yra numetę mopedą, o kukliojoje Reggio-Emilijoje iki aikštės kažkada nuskrido ir unitazo gabalas.
Neturėtų stebinti ir tai, kad daiktas atskrido iš VIP ložės, pavadinimu "Monte Mario", kurioje bilietas gali kainuoti 100 eurų: italų realijoms panašūs dalykai yra toli gražu ne naujiena. Ir juolab "Olimpico" stadione, kur besivaržančių klubų vadovai neretai turi saugotis nuo savo kaimynų tribūnoje policijos arba asmeninės apsaugos pagalba. Nebūtų stebėtina, jei koks nors daiktas iki Frisko nulėktų ir iš spaudos ložės, jei šioji būtų arčiau aikštės.
"Olimpico" stadiono spaudos ložėje sistematiškai vyksta nesusipratimai ir smulkūs susistumdymai, nes ten stebuklingu būdu patenka vis tie patys normaliam žmogui pavojingieji personažai.
Amžinojo miesto meras buvo smarkiai įniršęs
Romos perfektas Achille Serra pažadėjo, kad būtinai suras snaiperį, pataikiusį į Frisko galvą, o policija visą naktį bandė susigaudyti vidinių stadiono kamerų vaizdo įrašuose. Bėda tame, kad visokį šlamštą mėtančių buvo nemažai, dėl to tenka tik spėlioti, ar kaltasis bus rastas.
O štai Friskas nedvejojo, ar jam tęsti rungtynes. Jo veide atsispindėjo tikrasis siaubas. Net ir neformalioje aplinkoje jis neatrodo itin drąsiu žmogumi, ką jau kalbėti apie kone karo situaciją! Dėl to būtų labai stebėtina, jei švedas būtų nusprendęs tęsti savo darbą "Olimpico" stadione.
Kad ir kaip Romos valdžios atstovai bandė įkalbėti Friską grįžti antram kėliniui, jis buvo nepalenkiamas. Pareiškęs UEFA delegatui, kad nei jis, nei jo padėjėjai negali tęsti rungtynių dėl itin pavojingos situacijos, Friskas prėmė sprendimą palikti stadioną. Apie tai, kad rungtynės nebus baigtos, oficialiai buvo pranešta tik po to, kai Friskas ir jo kolegos su policijos palyda paliko stadioną. Pirmąją pagalbą teisėjui suteikė "Romos" gydytojai, o vėliau jis buvo pristatytas į vieną iš miesto ligoninių detaliam patikrinimui.
Po sprendimo apie rungtynių nutraukimą paskelbimo "Romos" atstovai atsisakė duoti kokius nors komentarus. Tik vyriausiasis treneris Rudi Volleris spėjo Italijos televizijai pasakyti keletą žodžių. Vokietis prisipažino: jis nematė, kas nutiko su švedu, bet labai apgailestauja dėl to ,kas įvyko. Apie žaidimą Volleris pasakė, kad pirmajame kėlinyje "Dinamo" žaidė geriau, o visa eilė "Romos" futbolininkų, tame tarpe ir Totti, rungtynėms buvo nepasiruošę.
"Romos" prezidentas Franco Sensi numetė tik frazę apie tai, kad jis išgyveno stiprų sukrėtimą. O štai Romos meras Walter Veltroni, kurio, tiesa, rungtynėse nebuvo, buvo kur kas aštresnis: "Tai, kas įvyko "Stadio Olimpico", yra gėda visam Romos sportui. Praėjus vos keliems mėnesiams po riaušių Romos derbio metu, kuomet "Romos" ir "Lazio" rungtynės buvo nutrauktos ir nepratęstos dėl betvarkės, vėl nutiko įvykis, metantis šešėlį ne tik Romos futbolui, bet ir visam miestui".
Roma jau seniai verta bausmės
Tokie yra pagrindiniai Romos skandalo faktai. Galima būtų įsigilinti ir smulkesnes detales, pateikti dešimčių oficialių asmenų, italų žurnalistų, paprastų fanų pasisakymus. Bet tam nėra prasmės. Kur kas svarbiau pažymėti, kad įvykiai Romos stadione tapo, deja, logine situacijos, susiklosčiusios aplink "Roma", tąsa.
Neveltui Italijoje manoma, kad Roma praktiškai neturi šansų laimėti "scudetto", nes sostinės komandose ir aplink jas tvyro chaosas. Neveltui "Romai" tai padaryti pavyko tik tris kartus per savo istoriją, be to paskutinį kartą tai pavyko padaryti prie Fabio Capello, praėjus porai dešimtmečių po prieš tai buvusio triumfo. Neveltui geležinio Fabio Capello pasitraukimas iš "Romos" šiais metais daugeliui tapo artėjančių komandos bėdų signalu.
Trečiadienio vakarą "Romai" atsirūgo jos žaidėjų, mieste laikomų dievais, kuriems viskas atleidžiama, visagališkumas. Tą košmarišką vakarą Romos klubas susimokėjo už daugiametę bailią politiką tifozių atžvilgiu, su kuriais klubo prezidentai flirtavo metų metus. Skandalas susitikime su "Dinamo" tapo skolose paskendusios "Romos" nebaudžiamumo tęsiniu, kuriai tik paglostė galvą vietoj to, kad išvaryti iš "Serie-A" už jos vadovybės finansines machinacijas.
Techninio pralaimėjimo, kuris, greičiausiai, bus įskaitytas "Romai" rungtynėse su "Dinamo", šaknys siekia ne tik tą skausmingą susitikimą su "Galatasaray". Šis pralaimėjimas primena ir kiaulišką Romos "chuliganų" elgesį futbolo bazėje Trigorijoje, prie kurios įvažiavimo jie bandė sumušti tamsiaodį gynėją Zebiną (%p01781). Kaip čia neprisiminti ir šių metų kovą, kada derbis su "%c00019" buvo nutrauktas dėl tifozių provokacijų, kurie organizavo betvarkę tribūnose, o po to dar ir sumąstė deleguoti savo atstovus į aikštę, kad tie įtikintų Totti apie galimybių tęsti rungtynių nebuvimą.
Rungtynėse su "Dinamo" Romos klubas eilinį kartą parodė savo nemokėjimą ir nenorą spręsti rungtynių saugumo ir organizavimo klausimus. Italijoje panaši elgsena klubui atleidžiama dėl šalies specifikos, garsėjančios savo chaosu, kaip ir protekcionizmu visuose valdžios lygiuose, ar tai būtų politika, ar sportas.
Bet Europoje panašūs dalykai nepraslys. Dėl to, kas įvyko trečiadienį "Olimpico" stadione, kalta ir pati "Roma", ir Amžinasis miestas, kuris jau seniai pažeistas neteisingumo ir visagališkumo virusu. Tokia karti tiesa.
