Eurofootball.lt Eurofootball.lt
Premier League Čempionų Lyga Bundesliga La Liga
  2. Naujienos
  3. Straipsnis: Užsienio legionai nacionalinėse pirmenybėse

Straipsnis: Užsienio legionai nacionalinėse pirmenybėse

Straipsnis: Užsienio legionai nacionalinėse pirmenybėse © Eurofootball.lt
7 brazilai aikštėje, dar 5 ant suolelio - tipiškas vaizdas praėjusio sezono "A lygos" pirmenybių mače, kuriame žaisdavo "Vilnius". Treneris keisdavo brazilą jo tautiečiu tik todėl, kad daugiau legionierių aikštėje turėti tiesiog neleidžia taisyklės, priešingu atveju lietuvių ten nebūtų buvę nė vieno. Na, gal koks vienas… Ir tai tik brazilas su lietuviška pavarde, pvz. Rodolfo de Lima Kumbrevicius. Šypsotės? Ką gi, eime toliau. Daug kas praėjusį "A lygos" sezoną diskutavo apie per didelį leistiną legionierių skaičių mūsų šalies komandose. Vilniaus "Vilnius" (iki reorganizacijos sezono pabaigoje), "Vėtra", "FBK Kaunas", - tai tik keli daugiataučiai klubai 2006/2007 m. Lietuvoje. Ką jiems davė legionieriai (išskyrus gražų žaidimą aišku, nors tai labai svarbus kriterijus, vertas dėmesio)? Nieko konkretaus. Taip, "Vėtra", pateko į 3–ąjį Intertoto taurės etapą, pakeliui pašalindama garsųjį "Legia" klubą, o abu įvarčius vieninteliame mače pelnė legionieriai. Bet, toliau sekė pralaimėjimas su nuliais įvarčių grafoje "Blackburn" komandai ir viltys, kad šis internacionalas atneš rezultatų, žlugo, o sezono gale pusė jų buvo išparduota ar paskolinta ir "Vėtra" baigė sezoną ramiai suskleidusi metų pradžioje plačiai išskleistus erelio sparnus. "FBK Kaunas". Užtenka prisiminti nelemtą 1–ojo "Čempionų lygos" kvalifikacinio etapo dvikovą su Golubovcų "Zeta" ir brangiausio "A lygos" legionieriaus ir Senegalo rinktinės(!) gynėjo Pascalio Mendy 11 m. baudinį. "Vilnius"? Sezono pradžioje stebinęs savo puikiu "brazilišku" ir technišku (vis tik turbūt tai yra sinonimai) žaidimu, vėliau nebeužteko parako ir netekęs puolimo lyderių, fiziškai stiprių Mullerio ir Aivaro Laurišo, nebesugebėjo nieko prieš pastatyti lietuviškam spirk – bet – kur žaidimui, ir išpardavęs legionierius vos nežlugo ir vos (?) nesužlugdė savo dukterinės "Intero" ekipos. Lietuva ir "A lyga" tėra galingiausių pasaulio lygų blankus atspindys (manau, jau galime ją taip garbingai pavadinti, išskyrus kelis niuansus kaip pvz. "Šilutės" ir "Intero" situaciją). Todėl lįskime iš seklių Lietuvos futbolo vandenų ir nerkime giliau. Siūlau apžvelgti Anglijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Vokietijos klubinio futbolo legionierių situaciją. O ji yra įdomi ir varanti į neviltį nacionalistinių pažiūrų Europos futbolo aistruolį. "Premier" lyga arba kas žaidžia anglišką futbolą? Anglija nepateko į 2008 m. Europos čempionatą – faktas, kuris jau pats savaime sako, kad kažkas Anglijos futbole negerai. Bet kas? "Priemier" lyga yra turtingiausia pasaulyje, o jos žaidėjai uždirba daugiausiai pasaulyje. Tiesa, yra vienas BET: tarp šių žaidėjų mažai anglų. 2006/07 m. sezone "Premier" lygoje žaidė 653 futbolininkai, iš jų vos 282 buvo anglai, o tai tėra 43%. Ir kaip šį faktą bevertintumėme, tai nėra gerai nacionalinei komandai. Be abejo, atvykėliai iš svetur su savimi atsiveža ir savo sugebėjimus, techniką, žaidimo etiką ir mąstymą aikštėje, o tai naudinga jauniems anglams, kurie gali iš šių legionierių mokytis, bet kai buvęs Anglijos rinktinės strategas Steve‘as Mclarenas pasakydavo: "Žaiskime anglišką futbolą", - kiek vaikinų žinodavo, ką iš tiesų reikia daryti? Arsene‘as Wengeras ir "Arsenal" angliško futbolo nežaidžia. O ir kam tai daryti, jei vos 2(!) žaidėjai iš 32 ekipoje yra tikri anglai? Bet žvelkime į komandos rezultatus – jie fantastiški. Net ir išėjus formaliam "kanonierių" lyderiui Thierry Henry, "Arsenal" demonstruoja puikų žaidimą. Nugalėtojų niekas neteisia. Teisia tuos, kurie pralaimi, pvz. praėjusį sezoną "Premier" lygą palikę "Sheffield United" (26 anglai iš 40 arba 65%) ir "Watford" (22 anglai iš 35 arba 63%). Šios ekipos turėjo aiškiai per daug anglų. Gali skambėti keistai, kvailai ir net juokingai, bet tai yra tiesa "Premier" lygoje (ir ne tik, kaip vėliau įsitikinsime). Bent jau tokia yra statistika. Ir ji visai nepalanki angliškiems klubams. "West Ham" praėjusį sezoną taip pat rėmėsi daugiausia anglais ir … vos neiškrito iš aukščiausiojo diviziono, tuo tarpu šį sezoną ekipą papildžius keliais užsieniečiais rezultatai akivaizdžiai pagerėjo ir "plaktukai" dabar žengia 10 - oje turnyrinės lentelės vietoje. Ant iškritimo ribos ir vėl balansuojantis "Fulham" būtų blogas pavyzdys – nupirkti tiesiog "ne tie" legionieriai, nors anglų komandoje yra vos 22%. 70 skirtingų valstybių žaidėjų žaidžia "Premier" lygoje. Daugiausia jų yra iš britų salyno: Velso, Airijos, Šiaurės Airijos ir Škotijos. Tai suprantama. Bet ką pasakytumėte apie Omaną, Siera Leonę, Zimbabvę, Jamaiką, Islandiją, Grenadą ir Zambiją? Valstybių, kurių prieš gerus 10-15 m. net nebuvo FIFA reitinge žaidėjai, dabar stipriai įtakoja geriausių pasaulyje klubų žaidimą ir formuoja klubų vietinio jaunimo futbolo žaidimo supratimą. "Angliškas futbolas"? Jei jis kur nors dar žaidžiamas, tai tik jau ne Anglijos "Premier" lygoje. Galbūt Škotijos "Premier", ir tai yra vienas atsakymų, kodėl daugeliui nepatinka futbolas, žaidžiamas Škotijoje. Jis negražus. Jis angliškas. Tačiau neapsistokime tik ties "Premier" lyga. Palyginkime legionierių įtaką Ispanijos "La Ligoje", Prancūzijos "Ligue 1", Italijos "Serie A" ir Vokietijos "Bundesligoje". "La Liga" Ispanija yra be abejo sėkmingiausia šalis, jei žiūrėsime į pastarųjų metų Čempionų Lygos ir "UEFA taurės finalininkus ir viena tokios sėkmės priežasčių yra įvardijamas Ispanijos ekipų nacionalistinis komandų formavimo požiūris - daugiau kaip 63 % "La Ligos" žaidėjų yra Ispanai – o tai net 20 % daugiau, nei "Premier" lygoje. Tačiau, tai, kaip ir "Premier" lygoje negalioja pastarųjų metų Ispanijos čempionato lyderiams. Žvelkime į 2006 m. "La liga" čempionės "Barcelona" sudėtį ir ten pamatysime viso labo 36% ispanų. Panaši situacija ir su "Sevila" bei Madrido "Real". Tačiau legionieriai ne tik kad nesutrukdė "Sevila" antrus metus iš eilės laimėti "UEFA taurės", tačiau ir padeda sėkmingai konkuruoti su anksčiau minėtais Ispanijos grandais – "Barca" ir "Real". Skirtingų tautybių įvairovė taip pat didelė – 41, bet net nepalyginamai mažesnė už Anglijos aukščiausiojo diviziono – 70 ir apskritai mažiausia iš visų mūsų nagrinėjamų TOP – 5 valstybių. savaime suprantama, daugiausia žaidėjų "La ligai" tiekia ispaniškai ar portugališkai kalbančios valstybės (Argentina ir Brazilija), tačiau rasime ir futbolo egzotikos: Kanada, Gvinėja, Venesuela, Panama, Iranas. Lentelės apačioje situacija vėlgi panaši į "Premier" lygos. Komandų, balansuojančių ties iškritimo riba arba esančių "degančios žemės zonoje" sudėtyse randame beveik 2/3 ispanų. Tai iš dalies siejama ir su šių ekipų dažnu buvimu žemesniame "Segunda" divizione. Komanda, iškritusi iš aukščiausiosios lygos, dažniausiai išsiparduoda savo žvaigždes ir legionierius ir 2-ojoje lygoje remiasi pagrindinai vietiniais žaidėjais plius vienu kitu patyrusiu užsieniečiu, o vėl iškopusi į aukščiausią lygą, sudėties taip greitai atnaujinti negali dėl lėšų stygiaus, taigi lentelės apačioje matome komandas, sudarytas, galima sakyti, tautišku pagrindu. Kalbėdamas apie Ispaniją negaliu neišskirti "Bilbao Athletic" ekipos, kuri nebūdama autsaiderė, savo sudėtyje šį sezoną apskritai neturi nei vieno legionieriaus. Sveikintina klubo vykdoma politika negali nesulaukti nepritarimo ir, be abejo, labai patinka klubo aistruoliams, kuriems visada mieliau matyti tautietį, ginantį klubo spalvas, nei žaidėją kilusį iš sunkiai ištariamu pavadinimu šalies su dar sunkiau ištariama pavarde ant marškinėlių. "Serie A" "Milan" jau kelinti metai iš eilės tvirtai laiko tvirtas pozicijas Europos futbolo viršūnėje. 2005 ir 2007 m. "Milan" žaidė Čempionų lygos finale ir 2007 m. laimėjo. Šioje ekipoje žaidžia ir daugiausiai italų – net 31, o tai galėtų sudaryti atskirą komandą – vien tik italų komandą, tačiau "Milan" taip pat turi ir didžiausią būrį žaidėjų "Serie A" pirmenybėse – 46. Galų gale mes prieiname prie išvadų – "Milan" skirtingai nei dauguma TOP – 5 lyderių savo gretose turi net 2/3 vietinių žaidėjų, o tai prilygsta "Ascoli" (75% italų) ir "Messina" (67% italų) turėtų vietinių skaičiui praėjusį sezoną, po kurio šie klubai buvo priversti palikti aukščiausiąją lygą. "Torino" (95% vietinių) ir "Reggina" (88% italų) 2006/2007 m. sezone vos išsilaikiusios "Serie A", šį sezoną vėl stringa lentelės dugne ir nepanašu, kad ekipų neatnaujinus legionieriais, jos sugebės dar sezoną išlikti aukščiausioje lygoje, o jei ir išliks, tai kitais metais ir vėl kapstysis ten pat – apačioje. Vėlgi atsiremiame į tą patį teiginį: daugiau nei 2/3 komandos sukomplektavimas tautiniu principu (vietiniais) komandai "garantuoja" prastus rezultatus geriausiose pasaulio lygose (išskyrus Prancūzijos "Ligue 1", kaip vėliau įsitikinsime). Tai po truputėlį persimeta ir kitur, į kitas šalis, o taip pat ir Lietuvą, kuo jau netrukome įsitikinti. Tačiau nesustokime ties apmąstymais ir žvelkime toliau, nes ten yra šis tas įdomaus. Tautybės. O jų "Serie A" ne tiek ir daug – 48, tačiau pavyzdžiui vien tik Milano Inter yra 14 skirtingų tautybių žaidėjai. Pagrindinės futbolininkų "valstybės tiekėjos" Italijai yra Brazilija, Argentina, Urugvajus ir Čilė. Yra ir žaidėjas iš nykštukinio Lichtenšteino – tai puolėjas Mario Frickas. Ko gero, vienintelis profesionalas toje valstybėje… Jis rungtyniauja "Siena" ekipoje ir rungtyniauja pakankamai sėkmingai, per 13 rungtynių (iš kurių 8 M.Frickas pradėjo startinėje sudėtyje) puolėjas įmušė 3 įvarčius. Tiesa, "Siena" kol kas žaidžia nesėkmingai ir žengia 18 turnyrinės lentelės vietoje, kuri, pasibaigus sezonui reikštų pašalinimą iš lygos. Ir vis tik turbūt čia nėra nieko stebėtino, jei komanda kviečiasi legionierių iš Lichtenšteino… "Bundesliga" Jau senokai baigėsi Vokietijos klubų karaliavimo Europos turnyruose Laikai. "Bundesligoje" daug panašaus pajėgumo komandų ir visai neaišku, kurį sezoną kuri ekipa iššaus, o kuri kris tiesiai veidu (arba rezultatais) į purvą. Geriausias to pavyzdys "Stuttgart" klubas, praėjusį sezoną baigęs įspūdinga 8 iš eilės pergalių serija ir paskutiniajame ture iškovojęs pirmąją turnyrinės lentelės vietą bei už nugaros palikęs tokius klubus kaip "Schalke" ir Miuncheno "Bayern", kuris, po blogiausio sezono, pasipildęs keliomis pirmo ryškumo žvaigždėmis, šį sezoną užtikrintai pirmauja "Bundesligoje", kai tuo tarpu, tas pats "Stuttgart" klubas stringa turnyrinės lentelės viduryje. Į "Čempionų lygos" aštuntfinalį patekus "Schalke" klubui, o UEFA taurės 1/16 kovosiančias "Bayern", "Werder", "Hamburger" ir "Nurnberg" ekipas siūlau toliau ir panagrinėti. Šios komandos (išskyrus "Bayern") savo sudėtyse turi pusę vietinių žaidėjų ir 50% legionierių. O tai, remiantis mūsų jau anksčiau nagrinėtais pavyzdžiais didesnės sėkmės Europoje atnešti negali. Ir tikrai – natneša. Per pastaruosius 5 metus nei vienas Vokietijos klubas nežaidė nei UEFA taurės, nei Čempionų lygos finale. Gal šį sezoną..? Ne, nemanau. Lažybų kontoroje pinigų už vokiškus klubus statyti nepatariu. Statistika, - mokslas sausas, bet teisingas. Iš trijų komandų, šiais metais perkeltų į 2-ąją "Bundesligą", "Aachen" išsiskyrė dideliu vietinių futbolininkų skaičiumi (72 %), tuo tarpu, kai "Gladbach" ir "Mainz" komandose legionierių skaičius buvo beveik lygus vokiečių skaičiui, o šį sezoną dar sumažėjo, dėl jau anksčiau aptartų priežasčių. "Bundesligai" žaidėjus tiekia net 59 valstybės. Reitinge pirmauja Brazilija su 25 žaidėjais, toliau Danija (17), Olandija, Čekija (abi po 14) ir Kroatija (12). Įdomu tai, jog "Bundesligoje" 2006/2007 m. sezone žaidė net 5 legionieriai iš JAV, negarsėjančios futbolo tradicijomis. Ir dar, Vokietijoje nežaidžia nei vienas anglas, po to kai vasarą Owenas Hargreavesas persikėlė iš "Bayern" į "Man Utd" už rekordinę 17 mln. svarų sterlingų sumą. Štai tokia, netipiška TOP – 5 narė, yra Vokietija. Toliau, dar įdomiau – Prancūzija. "Ligue 1" Pagaliau mes atvykstame į Prancūziją, kur viskas apsiverčia aukštyn kojomis, o visa ankstesnė logika ir samprotavimai netenka galios. Prancūzijoje nevertinami legionieriai. Arba tiksliau, prancūzai turi pakankamai legionierių, kurie turi Prancūzijos pilietybę ir nebėra legionieriai. Tai buvę Prancūzijos kolonijų gyventojai, dažniausiai tamsaus gymio, atvykę į šią šalį gyventi. Jie vietiniai. Ir daugiau apie tai nekalbėsime ir jų iš bendro konteksto neišskirsime. Galbūt todėl ir pirmaujanti komanda, etatinė čempionė "Lyon" savo sudėtyje turi 2/3 prancūzų, nedaug atsilieka ir "Nancy", "Bordeaux", "Le Mans" ir "Caen", o "Valenciennes" apskritai turi vos kelis legionierius. Panaši situacija ir su "Sedan" bei "Troyes", kritusiais į "Ligue 2", o štai "Nantes" praėjusį sezoną turėjo net 55% legionierių ir… taip pat krito į žemesnį divizioną, nors su tokiais skaičiais bet kuriame kitame čempionate turbūt būtų bent jau išlikęs aukščiausioje lygoje (jei žinoma žiūrėsime tik į skaičius, o ne į pačių žaidėjų lygį, šiuo atveju mums svarbi bendra situacija). Prancūzų futbole "legionieriaus" sąvoka beveik netenka prasmės, nes net ir tie nedaugelis legionierių atvyksta daugiausia iš prancūzakalbių šalių, tokių kaip Alžyras, Kamerūnas, Senegalas ir Dramblio Kaulo Krantas, ir šių žaidėjų adaptacija klubuose yra daug lengvesnė ir sėkmingesnė nei kitakalbių, kas iš dalies paaiškina neblogus "Ligue 1" komandų rezultatus Europoje. 49 tautybės – tiek jų yra Prancūzijos aukščiausioje lygoje ir tai gana didelis skaičius. Pirmauja anksčiau minėtas Senegalas ir Brazilija, toliau - Dramblio Kaulo Krantas. Įdomiai bendrame futbolo valstybių kontekste skamba Haičio, Gvinėjos, Vietnamo, Bisau Gvinėjos, Prancūzų Polinezijos, Gabono ir Siera Leonės pavadinimai. Dauguma legionierių yra afrikiečiai, kurie atvažiuoja ne tik žaisti, tačiau vėliau ir apsigyvena šioje išsivysčiusioje vakarų Europos valstybėje. Galbūt vertėtų panaudoti sąvoką "futbolo imigrantai". Ir tai jau visos Prancūzijos problema (tiesa, kiek rasistinio pobūdžio). O štai rasizmas, tai jau mūsų problema (užtenka prisiminti Lietuvos – Prancūzijos rinktinių rungtynes Kaune ir didžiulį Afrikos žemyno plakato nuskurusiose S. Dariaus ir S. Girėno stadiono tribūnose nuotrauką, akimirksniu apskriejusią visą Europą). Ir galiausiai - išvados Taip išvados, pagaliau, ir ką mes galime pasakyti iš visos šios statistinės analizės? O gi tai, kad Prancūzijos "Ligue 1" iki šiol nepasiekia kitų lygų lygio todėl, kad dauguma geriausių prancūzų žaidžia užsienyje: Anglijoje ir Ispanijoje, o vietiniai žaidėjai nepasilieka namuose. Anglijos klubai yra geriausiai apsirūpinę finansiškai, kas savaime įtakoja milžinišką legionierių antplūdį. Tai naudinga klubams, bet ne nacionalinei rinktinei (Euro 2008 anglai sirgs tikrai ne už Angliją, nes šios paprasčiausiai ten nebus). Ispanijos klubai stengiasi patys užsiauginti ateities talentus ir tai jiems sekasi, bet šalies rinktinė jau seniai nieko nelaimėjo, o pastaruoju metu apskritai žaidžia, švelniai tariant, nečempioniškai. Vokiečiai, priešingai, turi stiprią nacionalinę komandą tačiau jų klubai pastaruosius sezonus Europoje buvo bedančiai, nepriklausomai nuo legionierių skaičiaus jose. Ir pagaliau - Italija. Valstybė - Pasaulio čempionė, turinti Čempionų lygos laimėtoją "Milan", dirba panašia kaip ir Ispanija kryptimi ir... netgi šiek tiek geriau. Sektinas pavyzdys bet kuriai valstybei. Italija, kurioje siautėjo kraujo ištroškę "tifozai" ir dar prieš metus kilo didžiausias visoje Europoje apskritai futbolo korupcijos skandalas, dabar yra Pasaulio Čempionė, o jos klubas – geriausias Europoje (ir pasaulyje, be abejo). Ar dar yra kokių klausimų? Lenkiame galvą prieš juos. Jūs tiesiog privalote žavėtis italais... Iki kito karto, o tada pakalbėsime, apie tai, ką valstybės ir jų futbolo federacijos daro (ar nedaro), pakeisti esamai legionierių situacijai šių šalių futbole.
Europos futbolo čempionatas UEFA Čempionų Lyga UEFA Europos lyga Konferencijų lyga Anglijos Premier League Vokietijos Bundesliga Ispanijos La Liga Prancūzijos Ligue 1 Italijos Serie A Lietuvos A lyga

Kitos naujienos

Visos futbolo naujienos