Kauno „Stumbro“ futbolo klubas pirmąjį A lygos ratą užbaigė pergale prieš „Jonavos“ komandą, o kauniečių pasirodymo kreivė su kiekvienomis rungtynėmis kilo tik į viršų.
Neabejotinai garsiausias Lietuvoje dirbantis futbolo treneris Mariano Barreto itin išsamiai ir detaliai apžvelgė ne tik pirmąjį A lygos ratą ir atskirų žaidėjų pasirodymus, bet ir įvertino tai, kaip sekasi vystyti „Stumbro“ klubo projektą bei atskleidė ne vieną itin įdomų faktą – pradedant norais Kaune įkurti Lisabonos „Sporting“ akademiją, baigiant taip trūkstama miesto pagalba.
Treneri, kaip įvertintumėte „Stumbro“ pasirodymą pirmajame A lygos rate?, – fcstumbras.lt pasiteiravo M. Barreto.
Kas liečia visus „Stumbro“ sportinius rezultatus ir ilgalaikius tikslus, negaliu pasakyti, jog esu nusivylęs. Vis tik reikia akcentuoti tai, jog mes koncentruojamės toli gražu ne vien į sportinį rezultatą. Mūsų siekis nėra bet kokia kaina iškovoti taškus. Mūsų strategija – tobulėti individualiai, gerai žaisti ir prie viso to iškovoti taškus. Kadangi viso to norime vienu metu, natūralu, jog susiduriame su sunkumais.
Kai kurios komandos pasirenka visai kitokį kelią – joms visų pirma reikalingas sportinis rezultatas ir tam pasitelkiama daug patyrusių žaidėjų. Mūsų vyriausiam futbolininkui yra 27 metai ir mes labiausiai akcentuojame darbą su jaunais žaidėjais. Paskutinėse Lietuvos U-21 rinktinės rungtynėse buvo situacija, kai iš 11 aikštėje buvusių futbolininkų net penki buvo „Stumbro“ atstovai. Tai daug ką pasako.
Tačiau rezultatas taip pat yra svarbus. Jeigu nori įtikinti pajėgius užsienio klubus, jog turi gerus žaidėjus, reikalingi rezultatai. Tai neišvengiama. Per pirmąjį ratą pasiekėme vos vieną pergalę, du kartus sužaidėme lygiosiomis, bet pralaimėjome pirmojo ketvertuko komandoms. Džiugu, jog su kiekvienomis rungtynėmis žaidėme vis geriau, bet išbarstėme ir skaudžių taškų.
Ilgą laiką pirmavome prieš „Sūduvą“, labai gerai žaidėme su „Trakais“, o pirmasis rungtynių su „Žalgiriu“ kėlinys apskritai buvo puikus. Tačiau po pertraukos jie mus pranoko viduryje, kur turi itin aukšto lygio patyrusius saugus. Tokiais momentais mūsų jaunimui būna išties nelengva.
Nepaisant visų iššūkių, mes tęsiame savo praėjusiais metais pradėtą darbą. Šiemet sezoną pradėjome be savo pagrindinių praėjusio sezono, kurį beje užbaigėme ilga ir sėkminga serija, lyderių. Į užsienį išvyko mūsų pagrindinis vartininkas Rafaelis Broetto, gynybos ramstis Rimvydas Sadauskas, lyderis viduryje Abdulas Basitas bei krašto saugas Robertas Vėževičius.
Ypatingai rimtai ieškojome pamainos R. Vėževičiui, tačiau jos neradome. Buvome arti susitarimo su aukšto lygio patyrusiu lietuviu, bet, deja, jis pasirinko Klaipėdos „Atlantą“, nors tikrai manėme, jog mums pavyks pasiekti susitarimą.
„Stumbras“ yra jauniausia A lygos komanda, taip pat mūsų antra komanda žaidžia LFF Pirmoje lygoje, kur žengia tarp lyderių, nors taip pat yra viena jauniausių. Ten turime vos vieną registruotą žaidėją vyresnį nei 23 metų.
Tarpsezonyje įvyko nemažai permainų ir mums dar reikia laiko, tačiau esame teisingame kelyje. Tai parodo gerėjantis žaidimas ir tarpusavio supratimas.
Antrasis A lygos ratas startuoja jau šiandien – su kokiais lūkesčiais jį pasitinkate?
Tam, kad naujai suburta komanda pradėtų sėkmingai funkcionuoti reikia ne vieno ir ne dviejų mėnesių, tačiau mes bandome tai padaryti per trumpą laiko tarpą. Taip, čempionais veikiausiai netapsime, tačiau kėlėme tikslą patekti į pirmąjį ketvertą ir tai iš esmės nesikeičia. Atotrūkis nuo ketvirtoje vietoje esančios komandos vos penki taškai, o laukia dar bent 21 rungtynės.
Vaikinams yra iškelti tam tikri tikslai ir jie juos puikiai žino. Tikiuosi, kad antrasis ratas mums bus sėkmingesnis už pirmąjį. Mūsų startinėje sudėtyje jau dabar žaidžia keletas itin jaunų žaidėjų, kuriems vos 18 – 19 metų. Mums dar trūksta patirties, tačiau nežaisdami jie jos tikrai neįgaus. Bet kuris jaunas žaidėjas prieš atvykdamas į „Stumbrą“ puikiai žino, jog čia jam bus puiki galimybė tobulėti ir augti.
Toks mūsų požiūris tikrai nesikeis. Ir toliau leisime žaisti jaunimui, nes futbolo rinkoje vyresni žaidėjai nelabai kam yra reikalingi, visus kur kas labiau domina perspektyvūs jaunuoliai. Prieš šį sezoną su mumis susisiekė ir buvę Lietuvos rinktinės žaidėjai, ir geruose klubuose žaidę užsieniečiai, tačiau daugeliui jų davėme neigiamą atsakymą vien dėl to, jog mes koncentruojamės į jaunimą.
Vyriausias mūsų žaidėjas yra Marius Papšys. Jį asmeniškai labai norėjau matyti komandoje ir tai buvo mano pasirinkimas, mačiau jį kaip komandos lyderį. Deja, tačiau kol kas Marius tokiu netapo, bet taip yra tikrai ne dėl to, jog jam trūksta motyvacijos ar jis nedirba šimtu procentų. Jo požiūris ir atsidavimas mus džiugina ir aš žinau, jog jis įsivažiuos bei bus vienas geriausių mūsų žaidėjų. Jis žino, kad aš juo tikiu, tačiau taip pat žino, jog ir toliau turi sunkiai dirbti. Visi komandoje jį mėgsta, bet jis vis dar ieško savojo žaidimo. Manau, antrajame A lygos rate atvyks tikrasis M. Papšys. Tai vienas mūsų šio rato lūkesčių.
Futbolo gerbėjams visada įdomu išgirsti konkrečius vardus ir pavardes. Galbūt galėtumėte įvardinti žaidėjus, kurie pirmajame rate maloniai nustebino? Ar buvo ir nusivylimų?
Maloniai stebina kairys gynėjas Jardelis Nazare. Jis išties tobulėja tiesiog akyse ir ne aš vienas esu maloniai nustebintas. Tobulėja ir dešinys gynėjas Marcosas Junioras, kuris prie mūsų prisijungė vos prieš kelis mėnesius. Jis dar turi stipriai augti, tačiau įrodo, jog juo galima pasitikėti. Šioje pozicijoje turime ir Aldą Korsaką, kuris taip pat įrodinėja savo vertę. Labai džiaugiuosi, jog Aldas pas mus atvyko.
Klaidas Janonis prieš šį sezoną be futbolo praleido net aštuonis mėnesius, tad suprantama, jog jam nebuvo lengva iš karto sugrįžti į aikštę, bet jis įsivažiuoja ir žinau, jog gali žaisti dar geriau. Plius jis yra labai universalus – šiemet jau žaidė ir atraminiu saugu, ir vidurio gynėju, bet taip pat gali užimti poziciją dešiniajame gynybos krašte.
Daug tikiuosi iš Tomo Snapkausko, vis tik jis savo pirmas rungtynes sužaidė tik praėjusią savaitę nes taip pat buvo patyręs traumą. Manau, jog jis turi viską, kad būtų vienas geriausių šalies vidurio gynėjų.
Lukas Artimavičius gali dar labiau progresuoti. Jis žino, ką apie jį manau. Jis sunkiai dirba ir tai turėtų pasimatyti sezono metu. Lietuvos U-21 rinktinėje Lukas buvo kapitonas, tad tai jį tiesiog įpareigoja siekti kitų aukštumų, bandyti vieną dieną patekti į nacionalinę rinktinę.
Turime ir Donatą Koniką, kuris praėjusiais metais buvo vienas jauniausių A lygoje įvarčiais pasižymėjusių žaidėjų. Jo potencialas tikrai didelis, tačiau svarbiausia ir toliau tinkamai dirbti. Labai įdomus ir daug pasiekti galintis žaidėjas yra Danielis Romanovskis, taip pat Dominykas Barauskas.
Dar kalbant apie užsieniečius, tai prieš kurį laiką mus papildė Agostinho Ca, kuris prieš keletą metų buvo laikomas augančia Portugalijos futbolo žvaigžde. Deja, iš jo kol kas jokios apčiuopiamos pagalbos nesulaukėme. Taip pat prie mūsų prisijungė gerą CV turintis Fabio Lopesas, kuris prieš atvykstant į Lietuvą dėl traumos nežaidė beveik metus. Jis tikrai sparčiai tobulėja. Manau, jis turi viską, jog žaistų pajėgesnėje lygoje negu Lietuvos.
Andre Almeidą pasikvietėme su aiškiu tikslu – pakeisti R. Sadauską. Ir jis įrodinėja, jog gali tai padaryti. Prieš tai jis rungtyniavo Portugalijos antroje ir trečioje lygoje, tačiau A lygoje žaidimas yra kietesnis. Jam reikia priprasti.
Kas liečia žaidėjus iš Ganos, tai du iš jų į Lietuvą atvyko tarsi žvaigždės, ypatingai puolėjas. Vis tik reikia suprasti, jog jiems yra sunku, nes jie atvyko į sau labai keistą šalį. Šalį, kurioje temperatūra būna ir -10 laipsnių šalčio, kur iš dangaus krenta sniegas ir tenka žaisti ant dirbtinės dangos.
Pirmi du mėnesiai jiems buvo tiesiog katastrofiška patirtis. Jie net vaikščioti normaliai negalėjo, nekalbant apie žaidimą. Tačiau jie žino, jog jiems aš dar suteiksiu laiko, juolab, žada geresnius orus. Kartais reikia suprasti, jog nėra taip lengva pripratus prie milžiniško +30 karščio atvykti į žiemą, kitokią dangą, kitokią kultūrą. Jiems čia viskas kitaip. Tikiu Benjaminu Terry. Benjaminas Boatengas gauna žaidybinio laiko, tačiau jam dar reikia laiko, kad įsižaistų. Ganoje bet kuris klubas šiuos žaidėjus mielai priimtų atgal, bet tikiuosi, jog jie čia įsitvirtins.
Labai įdomi istorija su mūsų Levanu Matčarašviliu. Šis saugas pas mus atvyko pačioje praėjusio sezono pabaigoje ir aš jau po kelių dienų jo agentui pranešiau, kad ruoštųsi pas mus sugrįžti pasiruošimo sezonui pradžioje, nes jis liks mūsų komandoje. Aš neklydau.
Levanas yra nuostabus žaidėjas ir labai geras vaikas. Mums visiems jis labai patinka. Jis turi tikrą futbolininko dvasią, aistrą. Tai jį išskiria iš kitų. Kai jis žaidžia, niekada nežinai, ką iškrės. Tai itin kūrybingas žaidėjas. Mes su juo kalbėjome, jis žino, kur turi dirbti, kur turi pasitempti. Taip pat reikia paminėti, jog atvykęs į „Stumbrą“ jis užsitarnavo pakvietimą į Gruzijos U-21 rinktinę, kur per du mačus atliko du rezultatyvius perdavimus prieš Islandiją. Anksčiau į rinktinę jis niekada nebuvo kviestas.
Kalbant apie nusivylimus, reikėtų paminėti Oumarą Sissoko. Šis žaidėjas iš Malio kol kas nuvilia ir ne dėl savo žaidimo kokybės, tačiau tikiu, jog pasitaisys. Jis yra labai talentingas, tačiau jam trūksta tokios kovotojo dvasios, kokią turi Levanas ir kai kurie kiti žaidėjai. Jei turėtų bent pusę Levano aistros jis jau dabar žaistų geroje užsienio lygoje. Stengsimės pakeisti jo požiūrį, nes juo tikime.
Visi žaidėjai yra skirtingi, tačiau kartais būtent charakteris nulemia ar būsi tik dar vienas žaidėjas, ar būsi išskirtinis žaidėjas.
Mūsų gretose rungtyniauja ir labai jaunas saugas iš Etiopijos Sofoniyas Mekuanent Asres. Jis yra tarsi savotiška komandos siela ir jį visi mėgsta. Manau, po dviejų metų jis bus vienas geriausių vidurio saugų visoje Etiopijoje. Praėjusiais metais jis jau spėjo debiutuoti ir A lygoje, tačiau daugiau žaidžia už antrą komandą.
Išvykus R. Broetto mums teko ieškoti naujo vartininko ir esame pilnai patenkinti Rodrigo Josviaki. Šis 22 metų brazilas turi fantastiškus duomenis ir sparčiai tobulėja. Jeigu taip ir toliau, durys išvykti į gerą Europos lygą jam tikrai atsivers. Jis turi viską, kad daug pasiektų.
Pirmuose turuose mums negalėjo padėti Nasro Boucharebas – iš Alžyro kilęs ir Prancūzijoje augęs puolėjas. Jam prisijungus žaidimas atakoje tapo aštresnis, jis įmušė ir debiutinį įvartį. Tai tikrai geras žaidėjas ir manau, jog Lietuvoje jis neužsibus. Aišku, jis dar pratinasi prie lietuviško futbolo, bet jo talentas lengvai matomas.
Apie negatyvius dalykus man nelengva kalbėti. Kartais net ir surasti negatyvą yra sunku. Visi vaikinai labai atsidavę tam, ką daro. Turėjome ir tokių, kurių požiūris nebuvo tinkamas, tačiau su tokiais greitai atsisveikiname. Tikrai buvo daug žaidėjų, kurie atvykdavo ir išvykdavo. Normalus procesas.
Kaip vertinate Alexandre Kore žaidimą? Sausį jis tik per plauką nepersikėlė į Maskvos „Lokomotiv“.
Šis žaidėjas net tris savaites praleido „Lokomotiv“ klube ir tik paskutinę dieną mums nepavyko pasiekti galutinio susitarimo. Į Lietuvą jis šiemet sugrįžo tarsi visai kitas žaidėjas – jis pagaliau tapo komandos žaidėju. Gera matyti, kad jis sunkiai dirba ir siekia savo karjeros, turi tinkamą požiūrį. Jam stengiasi padėti ir komanda.
Žinoma, psichologiškai sugrįžti į Lietuvą jam buvo sudėtinga. Jausmas, tarsi iš dangaus sugrįžus į neturtingą kaimą, tačiau jis žino, jog kartais reikia žengti žingsnį atgal, kad paskui nubėgtum į priekį. Kai vieną dieną muši įvarčius į Brėmeno „Werder“ vartus, apie tave puikiai atsiliepia toks klubas ir visi tau sako, jog tikrai liksi, tačiau paskutinę akimirką viskas pasisuka kita linkme. Tai nelengva, tačiau jo laukia puiki ateitis.
Daug ką pasako faktas, jog kai turėjo galimybę grįžti trims dienoms į Prancūziją, jis pasirinko tiesiog likti Kaune. Jam čia patinka. Jis sako, jog „Stumbras“ – tai jo šeima.
Kaip komandai sekasi rasti bendrą kalbą, turint omenyje, jog turime žaidėjų iš dešimties skirtingų valstybių?
Malonu, jog dalis žaidėjų čia nori atvykti vien todėl, jog girdėjo puikių atsiliepimų iš savo pažįstamų, rungtyniaujančių „Stumbro“ klube. Nors mūsų komandą turbūt būtų galima pavadinti „Jungtinių Tautų“ ekipa, nes joks kitas šalies futbolo klubas neturi žaidėjų iš tiek daug įvairių šalių, tačiau visi išties puikiai sutaria. Ir tai, mano nuomone, labai svarbu.
Taip, lietuviams pradžioje nebuvo lengva į savo kolektyvą priimti tiek daug skirtingų užsieniečių, ypatingai iš Afrikos, kuri pasižymi visiškai kitokia kultūra ir mentalitetu. Tačiau jie priprato, suprato mūsų viziją ir dabar esame tarsi viena didelė šeima.
Nereikia pamiršti, jog kiekvieno iš šių žaidėjų šeimos, giminės, draugai ir artimieji seka „Stumbro“ rungtynes, žiūri „Stumbro“ rungtynes ir kalba ne tik apie „Stumbrą“, bet ir Kauną bei Lietuvą. Skirtingose šalyse apie šiuos žaidėjus rengiamos publikacijos ir taip kuriamas geras Lietuvos bei lietuviško futbolo įvaizdis.
Žaidėjų šeimos žino, jog jais čia bus gerai pasirūpinta. Tai papildoma reklama Kaunui ir Lietuvai. Praėjusiais metais keturi žaidėjai iš „Stumbro“ išvyko į užsienį, tame tarpe ir Portugalijos aukščiausią lygą. Šiemet jau vasaros perėjimų lango metu kai kas išvyks. Tad mes tęsiame pažadėtus darbus.
Žaidėjams Kaune esame išnuomavę visą viešbutį, tačiau jis jau yra pilnas, tad mums teko ieškoti keletos papildomų butų, kad jie būtų tinkamai apgyvendinti. Šiuo metu komandoje turime ne tik daug perspektyvių lietuvių, bet ir 20 legionierių.
Patikėkite, norinčių pas mus atvykti legionierių yra ir gerokai daugiau, tačiau negalime priimti visų norinčių. Juolab, mums labai svarbūs žaidėjai iš Lietuvos. Tikiuosi, jog vasarą pavyks pasipildyti perspektyviais lietuviais.
Kokios yra klubo ambicijos kalbant apie vaikų ir jaunimo futbolą?
Šioje vietoje susiduriame su problema – nesulaukiame pakankamai pagalbos. Viena iš mano svajonių yra Lietuvoje įkurti „Stumbro“ futbolo akademiją, tačiau be pagalbos to padaryti tiesiog negalime. Turėjome susitikimus ir su Lietuvos futbolo federacijos atstovais, kurie pažadėjo padėti.
Su Lisabonos „Sporting“ klubu esame aptarę galimybę Kaune atidaryti šio legendinio Portugalijos klubo vardo akademiją. Su „Sporting“ prezidentu apie tai esame praktiškai sutarę, tačiau to padaryti negalime jeigu turime mokėti už aikščių nuomą. Juk tokiu būdu tarnaujame visuomenės interesams ir poreikiams, tad mums reikalinga pagalba. Tai ir taip būtų mūsų investicija į Lietuvos futbolą ir apskritai vaikų užimtumą.
Daug neprašome, mums reikėtų, jog miesto valdžia ar federacija prisidėtų bent suteikdama mums nemokamai galimybę tris valandas per dieną naudotis aikšte. Noriu, jog futbolą Kaune galėtų žaisti kiekvienas norintis nepriklausomai nuo tėvų piniginės storio.
Juk bendradarbiavimas su „Sporting“ atvertų visai kitas galimybes tiek treneriams, kurie galėtų stažuotis Portugalijoje, tiek ir patiems vaikams, kurie dalyvautų įvairiuose turnyruose, vyktų į įvairias stovyklas bei panašiai.
Aišku, šiuo metu matome visą situaciją futbolo federacijoje ir žiūrėsime, kaip viskas klostysis toliau. Norėjome visą tai pradėti jau vasarą, tačiau dabar tai neatrodo realu. Tikiuosi, jog LFF mus palaikys. Mūsų prašymas yra visiškai minimalus. Juk suteikti aikštę jiems nieko nekainuotų.
Vieša paslaptis, jog kartais tarp rungtynių sezono metu išvykstate iš Lietuvos. Teko girdėti kalbų iš futbolo gerbėjų, kad tai gali neigiamai paveikti „Stumbro“ žaidimą. Ką galėtumėte jiems atsakyti?
Aš privalau keliauti, nes turiu susitikti su įvairiais klubais ir svarbiais žmonėmis dėl „Stumbro“ žaidėjų ir kitų reikalų. Visada laikiausi nuomonės, jog geriausia yra susitikti ir bendrauti akis į akį. Nors esu dirbęs ir labai aukšto lygio komandose, vis tik išsiųsti elektroninį laišką neužtenka. Reikia susėsti, pasikalbėti, galų gale pristatyti kas yra „Stumbras“, kokius žaidėjus mes turime, ko mes siekiame.
Taip, galbūt kartais tokios išvykos sezono metu futbolo gerbėjams gali atrodyti keistos, tačiau man tai yra įprasta praktika. Taip būdavo ir praėjusiais metais. Būtent todėl ir turiu savo asistentus, su kai kuriais iš jų kartu dirbame net daugiau nei dešimt metų. Pilnai jais pasitikiu. Viskas yra suplanuota, sudėlioti visi treniruočių planai. Net jei būnu išvykęs, galiu būti ramus, jog darbas vyks taip, tarsi būčiau kartu su komanda.
Kitas dalykas, nereikėtų pamiršti, jog Lietuvoje praktiškai visi klubai gauna ženklią finansinę paramą iš savivaldybės. Deja, bet mes negauname visiškai nieko. Visas investicijas į lietuvišką futbolą pritraukiame patys, mokame net už aikščių nuomą treniruotėms, jau nekalbant apie rungtynes. Tai dar viena priežastis, kodėl tenka keliauti, ieškoti pinigų.
Aišku, kažkiek skaudu, jog toks yra miesto požiūris. Mes garsiname Kauno vardą ir per metus, kuriuos esame čia, manau, jau įrodėme savo darbais, kad mūsų ketinimai rimti. Turime daugiausiai žaidėjų iš visų Lietuvos klubų Lietuvos U-21 rinktinėje, kai kurie futbolininkai persikėlė į pajėgius užsienio klubus. Investuojame visų pirma į vietinius žaidėjus, į lietuvišką futbolą. Kuriame klubą čia, Lietuvoje. Kauno vardas garsiai skamba užsienyje. Manau, tai verta pagarbos.
Kai vieni gauna milijoną, kiti gauna solidžias sumas, o tu negauni nieko, žinoma, nėra lengva. Nemanau, jog taip teisinga ir taip turėtų būti. Kai Portugalijoje kam nors pasakau apie tokią situaciją, žmonės negali tuo patikėti. Čia tas pats, tarsi važiuodamas dviračiu bandytum varžytis su naujausiu „Jaguar‘u“. Tu tiesiog neturi šansų.
