Teisėjas G.Mažeika: "Svajoju apie UEFA Čempionų lygos varžybas"

2016-01-07 23:13

Kol Lietuvos futbolo klubai dar tik svajoja patekti į Europos turnyrų grupių varžybas, Lietuvos futbolo arbitrai jau tapo nuolatiniais jų dalyviais. Vienas geriausių mūsų šalies arbitrų Gediminas Mažeika Europos lygos grupių varžybose debiutavo 2011 m., o šį rudenį 37 metų kauniečio švilpukas skardėjo Kazanėje, Florencijoje ir Romoje vykusiose grupės etapo rungtynėse.

Nuo 2008 m. tarptautinę (FIFA) kategoriją turintis G. Mažeika neslepia, kad norėtų žengti dar aukščiau. „Kaip futbolininkai, taip ir arbitrai svajoja apie UEFA Čempionų lygos varžybas. Tai būtų unikali patirtis. Vis dėlto Čempionų lygos rungtynių aura yra nepakartojama. Ir tikrai norisi prie jos prisiliesti“, - „Sporto gyvenimui“ sakė G. Mažeika.

UEFA Čempionų lygos varžybose teisėjauja FIFA Elito grupės arbitrai. Šiuo metu elitinėje draugijoje yra 29 arbitrai iš 20 šalių. Daugiausiai savo atstovų - net keturis - turi Italija, tris arbitrus delegavo Ispanija, po du - Anglija, Olandija, Škotija ir Vokietija. Savo atstovus taip pat turi Turkija, Rusija, Rumunija, Vengrija, Švedija, Čekija, Olandija, Lenkija, Serbija, Norvegija, Graikija, Slovėnija, Kroatija ir Prancūzija. G.Mažeika priklauso FIFA I kategorijos arbitrų gvardijai. Šioje grupėje yra 55 arbitrai iš įvairių Europos šalių, tačiau Baltijos valstybėms atstovauja tik lietuvis.

Šiais metais G. Mažeika tarptautinėje arenoje teisėjavo penkioms Europos lygos turnyro (atrankos ir grupės etapo) rungtynėms ir Lenkijos bei Gibraltaro rinktinių susitikimui. „Pernai ir užpernai tarptautinėje arenoje turėjau po septynerias rungtynes, šiais metais - vienomis mažiau. Septynerios tarptautinės rungtynės yra daug bet kuriam Europos teisėjui. O man, lietuviui, tai yra absoliutus maksimumas, - pastebėjo 37 metų G. Mažeika. - Vis dėlto mus riboja konkretūs laiko rėmai. Jau kelerius metus iš eilės pirmas rungtynes Europoje gaunu rugpjūčio pradžioje, kai vyksta Europos lygos trečiojo atrankos etapo kovos. Jei viskas gerai, vėliau gauni atkrintamųjų („playoff“) varžybų etapo rungtynes. Jei ten nesusimauni, tada teisėjauji bent trejoms iš šešerių grupės etapo rungtynių. Tuo pat metu rudenį atsiranda galimybė teisėjauti ir rinktinių mačams, tad ši sezono dalis būna labai intensyvi“.

- Kaip vertinate savo darbą tarptautinėje arenoje? Ar likote patenkintas praėjusiu sezonu?

- Pirmosios rungtynės Europos lygos trečiame atrankos varžybų etape šiek tiek nenusisekė, bet paskui viskas buvo labai gerai. Manau, kad mūsų darbą įvertino ir FIFA inspektoriai, nes šiais metais turėjome galimybę teisėjauti sudėtingesnėse rungtynėse. Anksčiau teko teisėjauti Europos lygos paskutinio - 6 turo rungtynėms, kuriose žaidė komandos su garsiais vardais, bet rezultatas joms buvo nebesvarbus, tad ir žaidimas buvo atitinkamas. O šį kartą paskutinės rungtynės buvo Europos lygos 5 ture, kai Romoje susitiko vietos „Lazio“ su Dnepropetrovsko „Dnipro“. Tuo metu abi komandos kovojo dėl patekimo į kitą etapą, tad rungtynių reikšmė buvo gerokai didesnė. Džiugu, kad gerai pasirodėme, gavome gerą įvertinimą.

O šiaip jaučiu, kad šiais metais padariau dar vieną mažą žingsnelį į priekį. Tačiau sakyti, kad dabar jau beliko tik Čempionų lyga, tikrai negalima. Liko dar keli laipteliai. Ir net ne laipteliai, o dideli laiptai.

- Kiek jų skiria jus nuo Čempionų lygos? Ar tam būtina patekti į Elito grupę?

- Net ir būdamas pirmoje FIFA arbitrų grupėje galėčiau teisėjauti Čempionų lygoje. Mano kolega iš Baltarusijos Aleksejus Kulbakovas šiais metais jau debiutavo Čempionų lygos grupės etapo rungtynėse. Bet tai yra tik pirmas arbitro patikrinimas. Man kitas etapas - net ne rungtynės, o teisėjų seminaras. Jau ne vienus metus dalyvauju vasarą vykstančiuose FIFA arbitrų seminaruose, bet juose dalyvauja ir Elito, ir Pirmos grupės teisėjai. Tuo metu žiemą rengiamame seminare dalyvauja tik elitiniai arbitrai bei tie, kurie yra arčiausiai šios kategorijos. Jei prieš kitą sezoną sulauksiu kvietimo į šį seminarą, tai bus ženklas, kad jau pavasarį galiu būti pasirinktas teisėjauti Europos lygos atkrintamosioms rungtynėms. Jei ten gerai pasirodai, kitas laiptelis - Čempionų lygos atrankos etapo rungtynės. O paskui - ir grupės etapas.

- Kiek jums pačiam yra svarbi ta galimybė prasimušti į Čempionų lygą?

- Meluočiau, jei sakyčiau, kad man tai nerūpi. Iš tiesų, labai norisi išmėginti save Čempionų lygoje. Tai yra geriausias klubinio futbolo turnyras pasaulyje. Atrodo, Čempionų lygoje visos rungtynės yra ypatingos, įdomios ir svarbios, o to kartais negalėtum pasakyti apie Europos lygą. Manau, kad tai būtų unikali patirtis. Tų rungtynių aura yra nepakartojama. Ir tikrai norisi prie jos prisiliesti. Bet aš gyvenime esu realistas. Manau, kad tikrai sugebėčiau teisėjauti, bet tam reikia ir atitinkamų sąlygų.

- Dažnai sakoma, kad skiriant teisėją tarptautinėms rungtynėms atsižvelgiama ne tik į jo gebėjimus, bet ir jo atstovaujamos šalies futbolo lygį. O juk Lietuvos futbolo klubai Europos turnyruose nežiba.

- Be abejo, man būtų lengviau ten patekti, jei mūsų šalies klubinis futbolas būtų aukštesnio lygio. Bet yra, kaip yra. Kita vertus, žvelgiant į mūsų futbolą, galima tik dėkoti likimui, kad esame kviečiami bent į Europos lygos rungtynes. Tarptautinėje arenoje ypač jaučiami Lietuvos ir Europos futbolo skirtumai.

- Kokie gi tie skirtumai?

- Galima pradėti nuo futbolo stadionų ir rungtynes stebinčių žiūrovų. Teisėjaudamas Kazanėje, Florencijoje ar Romoje pasijunti lyg kitame pasaulyje. Dešimtys tūkstančių žiūrovų, aistringas palaikymas. Lietuvoje to labai trūksta.

- Ar nekyla problemų adaptuojantis prie kitokios futbolo aplinkos Europos lygos varžybose? Ar pilni stadionai neišmuša jūsų iš vėžių?

- Mane labiausiai slegia tušti stadionai. Kai pernai teko teisėjauti Londono „Wembley“ stadione, per treniruotę jis buvo visiškai tuščias ir tada labai aiškiai jaučiau jo dydį, milžiniškas erdves. Bet kai jis buvo užpildytas, įspūdis buvo kitoks - žiūrovai sudaro puikų futbolo foną, vyksta rungtynės, darai savo darbą ir apie kitus dalykus negalvoji. Lietuvoje pilnas stadionas yra labai retas, netgi unikalus atvejis. Dažniausiai jie būna pustuščiai. Šį sezoną mane labai nemaloniai nustebino LFF taurės turnyro atsakomosios rungtynės, kuriose žaidė „Trakai“ ir „Atlantas“. Rungtynės svarbios, abi komandos kovoja dėl patekimo į pusfinalį, o stadione apsilankė gal kokie 23 žiūrovai. Bėgi, švilpi, kalbiesi su asistentais per raciją, bet kuo puikiausiai visus girdi ir be jų. Tokia atmosfera yra labai keista, gniuždanti.

E.Gelumbauskas, "Respublika"