Tribūna: Madrido vaikis © Eurofootball.lt
Šiemet Madrido "Real" klubas 30 kartą savo istorijoje tapo Ispanijos čempionu, o šią savaitę, tiksliau birželio 27-ąją, 30 metų sukako komandos simboliui ir bene garsiausiam pastarojo meto Ispanijos sostinės futbolininkų, kuris geriau žinomas savo vardu nei pavarde. Tas žaidėjas - jau daugiau nei dešimt metų aukščiausio lygio varžybose rungtyniaujantys Raulis. Apie jį ir šis EuroFootball.lt lankytojo Vytauto R. straipsnis "Tribūnai". Madrido vaikis Vardas: Gimimo vieta: Madridas, Ispanija Gimimo data: 1977 m. birželio 27 d. Ūgis: 180 cm. Svoris: 73 kg Dabartinis klubas: Madrido "Real" Raulis, kuris gimė Madride ir užaugo moderniame miesto kvartale, kai buvo dar visai jaunas berniukas, kaip ir visi to meto vaikai svajojo žaisti už Madrido "Atletico" komandą. Jo tėvas don Pedro buvo didelis šio klubo fanas, todėl matydamas kaip sūnus tobulėja ir žaidžia, nutarė leisti sūnui rungtyniauti ir toliau, todėl jau netrukus Raulis tapo Madrido "Atletico" klubo jaunimo akademijos iki 13 metų nariu. Jam klube sekėsi itin gerai, nes per kelerius metus jis su klubu du kartus tapo Ispanijos jaunimo lygos nugalėtojais. Tačiau tada Madrido klubo prezidentas Jesus Gilas, nusprendė uždaryti savo paties remiamą jaunimo klubą dėl finansinių sunkumų. Tai labai nuvylė jaunąjį Raulis, kuris visą savo gyvenimą troško rungtyniauti šiame klube. Ir būtent tada kita miesto komanda "Real" nusprendė šį brangakmenį pasikviesti pas save, taip ir prasidėjo graži istorija tarp Raulis ir "Real". Raulis sėkmingai įsitvirtino ir šiame Madrido klube. Jis 1994-95 sezoną pradėjo "Real" C komandos sudėtyje ir jau per debiutinį sezoną įmušė 13 įvarčių. Jau tame pačiame sezone tuometinis pagrindinės komandos treneris Jorge Valdano pasiėmė Raulį į jau pagrindinės komandos sudėtį. Jis būdamas 17 metų ir 4 mėnesių tapo jauniausiu visų laikų žaidėjų kada nors vilkėjusių, "Real" komandos marškinėlius. Savo naujajame klube jis debiutavo 1994 metais Lapkričio 29 dieną, mače prieš "Zaragoza". Praėjus vos savaitei, jis įmušė ir pirmąjį savo įvartį La Ligoje, mače prieš Madrido "Atletico", turbūt sutapimas, kad būtent šiame mače jis įmušė savo debiutini įvartį Ispanijos čempionate. Jau tame pačiame 1994-95 metų sezone, Ispanijos čempionate Raulis įmušė 9 įvarčius per 28 rungtynes, kurie ir padėjo komandai tą sezoną laimėti čempionatą. Dar tik būdamas 18 metų, Raulis jau tapo Ispanijos čempionu, bei nuolatiniu klubo žaidėju. Štai tokie buvo pirmieji jo žingsniai komandoje... Raulio ir "Real" komandos istorija tęsiasi... Jau sekančiame sezone, žaidėjas įmušė 19 įvarčių per 40 rungtynių. Atsiskleidė ne tik Ispanijoje, bet ir Europoje, UEFA Čempionų lygoje jis tame sezone įmušė 6 įvarčius, bei atliko pirmąjį savo karjeroje "hat-tricką" -i yra įmušė tris įvarčius per vienerias rungtynes. Tai nutiko spalio 18 dieną mače prieš "Ferencvaros" (Vengrija). Puolėjas pelnė ir svarbų įvartį mače su "Juventus", tačiau vėliau šio įvarčio klubui neužteko, nes jau sekančiose rungtynėse klubas buvo eliminuotas iš tolimesnės kovos. Kitas, tai yra 1996/1997 metų sezonas turbūt buvo sėkmingiausias sezonas futbolininkui. Tada Fabio Capello jaunąjį žaidėją grąžino į jam tuo metu geriausiai tikusią poziciją, tai yra kairiojo saugo, tačiau daugiau su puolamaisiais veiksmais, treneris norėjo išnaudoti visą žaidėjo potencialą. Tai buvo labai geras Capello sprendimas, nes Raulis įmušė 21 įvartį ir atliko 15 rezultatyvių perdavimų Ispanijos čempionate. Labiausiai tą sezoną įsiminusios rungtynės buvo vėl gi, tarp dviejų sostinės komandų ir nesutaikomų priešininkų Madrido "Atletico" ir "Real". Mačas vyko 1997 m. sausio 19 dieną. "Real" iki pertraukos pirmavo 2-1, tai buvo trapi persvara, kuria buvo panaikinti nesunku, tačiau jau antrajame kėlinyje Raulis viską sudėliojo į savo vietas. Mačas baigėsi 4-1 jo komandos naudai, pats žaidėjas įmušė 2 įvarčius ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus, tai yra prisidėjo prie visų komandos įvarčių tame mače. Įsiminė ir abudu Raulio įvarčiai tame mače. Jie abu buvo reto grožio... Pirmasis buvo įmuštas iš maždaug 35 metrų, tai buvo fantastiško grožio įvartis. Ne ką prastesnis buvo ir antrasis jo tikslus smūgis. Pademonstravęs neįtikėtina techniką, suklaidinęs net keturis gynėjus, Raulis įspūdingu smūgiu į viršutinį vartų kampą nuginklavo priešininkų vartininką ir taip jau galutinai užtvirtino triuškinančią klubo persvarą prieš amžinus varžovus. Po tokių neįtikėtinų sezonų klube, Raulis pagaliau gavo kvietimą žaisti Ispanijos nacionalinėje rinktinėje. Jo debiutas rinktinėje įvyko 1996 metų rugsėjo 9 dieną, mače su Čekija. Tas mačas baigėsi lygiosiomis 0-0. Savo debiutinį įvartį Raulis įmušė tų pačių metų gruodžio 14 dieną mače su Jugoslavija. Jis taipogi padėjo Ispanams susikrauti nepralaimėtų mačų seriją. Kuri tesėsi net iki 1998 metų sausio 10 dienos, kai ispanai nusileido prancūzams. Kitą sezoną Raulis pradėjo įspūdingai. Jau pirmajame sezono mače su "Barcelona" Ispanijos Supertaurės finale, jis "įsūdė" tris įvarčius. Taurę laimėjo "Real" nors pirmajame mače Nou Camp stadione "Barca" laimėjo 2-1, tačiau namie "Real" iškovojo jiems reikalingą pergalę ir reikalingu rezultatu, tas mačas baigėsi 4-1 Madrido klubo naudai ir komanda iškovojo pirmąjį to sezono trofėjų. 1997 metų sezoną "Real" vėl tapo stipriausia Ispanijos komanda, o pats Raulis tais metais užėmė 5 vietą FIFA geriausios futbolininko rinkimuose, bei liko 7 vietoje geriausio " Auksinio kamuolio" futbolininko rinkimuose. Jis jau tiek pasiekė būdamas vos 20 metų su puse. Tačiau likusi sezono dalis žaidėjui buvo labai prasta, jį kankino traumos, per kelis mėnesius jis sugebėjo įmušti vos 3 įvarčius per 17 rungtynių. Bet net labai prastas Raulio žaidimas nesutrukdė komandai, ji po 32 metų pertraukos ir 7 kartą klubo istorijoje tapo UEFA Čempionų lygos nugalėtojais. Raulis iškovojo dar vieną rimtą trofėjų savo karjeroje. Tada atėjo ilgai lauktas Pasaulio čempionatas Prancūzijoje. Tačiau jis susiklostė ne itin gerai ir pačiam žaidėjui, ir pačiai Ispanijos rinktinei. Rinktinė iš čempionato iškrito jau po grupės turnyro. Tačiau jis pamiršo šį labai blogai susiklosčiusį čempionatą ir jau kitame sezone parodė viską ką jis gali. Raulis sugebėjo per tą sezoną įmušti 30 įvarčių per 47 mačus bei tapo geriausiu ir rezultatyviausiu to Ispanijos čempionato žaidėju su 25 įvarčiais La Ligoje. Taip pat tų pačių metų kovo 27 dieną Raulis turėtų įsiminti visam gyvenimui, nes būtent tą dieną Ispanijos nacionalinė rinktinė žaidė atrankos į 2000 m. Europos čempionatą rungtynes Valensijoje, Mestalla stadione ir net 9-0 sutraiškė Austriją, o patspuolėjas sužaidė fantastiškas rungtynes - jis įmušė 4 įvarčius ir atliko net 3 rezultatyvius perdavimus. Tai buvo vienos geriausių ir įsimintiniausių Raulio rungtynių jo karjeroje. Po tokio įspūdingo sezono F.Capello sakė apie šį žaidėją: "Jis yra laimėtojas. Jis yra Madrido "Real" klubo palikimas." Dar tą patį sezoną Raulis susižadėjo, o paskui ir vedė savo draugę, Ispanijos modelį Mamen Sanz. Su ja susilaukė keturių sūnų. Raulis yra šeimos žmogus, jis myli ir yra labai atsidavęs savo šeimai, todėl ir turi savo kaip mažą ritualą. Tai yra po kiekvieno savo įmušto įvarčio jis pabučiuoja savo vestuvinį žiedą. Žaidėjas taip pat mėgsta skaityti knygas, klausytis ispaniškos muzikos, retkarčiais mėgsta ir pamedžioti. Raulis – geriausias puolėjas Europoje Tada atėjo kitas jau 1999/2000 metų sezonas. Raulis vėl tapo vienu pagrindinių klubo žaidėjų. Tais pačiais metais jis tapo rezultatyviausiu Čempionų lygos žaidėju su 10 įvarčių ir laimėjo geriausio Europos puolėjo rinkimus. Prie savo kolekcijos taip pat pridėjo ir dar vieną Čempionų lygos nugalėtojo titulą, nes "Real" tais metais iškovojo šį trofėjų finale 3-0 nugalėję kitą Ispanijos komandą "Valencia". Garsus to meto Ispanijos strategas Javieras Clemente yra pasakęs: "Raulis yra geriausias puolėjas Europoje". Net charizmatiškasis Jose Mourinho taip pat pareiškė savo nuomonę: "Raulis yra šunsnukis, bet jis yra šunsnukis kuris muša įvarčius". Žaidėjui ir toliau negailėjo pagyrų ir gerų žodžių ir garsios praeities futbolo žvaigždės. Garsus vokiečių futbolininkas praeityje Franzas Beckenbaueris: "Raulis yra vienas geriausių futbolininkų Europoje. Jis yra Madrido "Real" dvasia. Jis kaip mums Matthaus: reikalingas ir privalomas." Viskas ėjosi labai gerai iki tol, kol atėjo 2000 metų Europos čempionatas. Ispanams vėl nesisekė rungtyniauti itin gerai, jie vėl turėjo pasitraukti iš čempionato, kai pralaimėjo būsimiems čempionams prancūzams 1-2. Raulis dar galėjo išplešti lygiąsias, tačiau neįmušė 11 m. baudinio paskutinę mačo minutę. Ispanai pralaimėjo ir iškrito iš tolimesnės kovos, o Prancūzai paskui ir tapo čempionais. Kitas sezonas vėlgi ne itin gerai prasidėjo pačiam žaidėjui, 2000/2001 sezono pradžioje Raulis vėl negalėjo atrasti to žaidimo, kurį jis demonstravo anksčiau. Tada komanda į savo gretas pasikvietė ir tuo metu Barselonoje žibėjusį Luišą Figo, kuris šiuo savo žingsniu labai papiktino Barselonos klubo sirgalius ir visi fanai jį laikė tiesiog išdaviku. Bet atvykęs į Madridą jis sėkmingai prisijungė prie komandos, su juo atvykimu kartu pagerėjo ir pačio Raulio žaidimas, jis vėl pajautė žaidimo skonį. Ir pasibaigus sezonui buvo pasižymėjęs 17 kartų per 22 mačus. Tą sezoną komanda iškovojo tuo metu jau 28 Ispanijos nugalėtojų titulą komandos istorijoje. Metų pabaigoje žaidėjas vėl susišlavė beveik visus geriausius asmeninius prizus. Jis antrąkart savo karjeroje laimėjo Pichichi. Tai yra tapo rezultatyviausiu La Liga žaidėju, vos vienu tiksliu smūgiu aplenkęs tuo metu "Barcelonos" žaidėją Rivaldo. Taip pat antrąkart laimėjo ir "Bronzinį batelį". Jis tapo ir geriausiu snaiperiu Čempionų lygoje su 7 įvarčiais, bei antrus metus iš eilės buvo pripažintas geriausiu puolėju Europoje. Kitame sezone klubas šventė savo 100 metų jubiliejų. Sezonas klubui taip pat buvo pakankamai sėkmingas. Komanda laimėjo dar kartą UEFA Čempionų lygą, Europos super taurę, bei Tarpžemyninę taurę. Tas Čempionų lygos finalas įsiminė neeilinio grožio Zinedine'o Zidane'o įvarčiu, kuris dar ir dabar yra laikomas vienu gražiausiu visų laikų įvarčiu. Pats žaidėjas sezone pasižymėjo 20 kartų, bei dar atliko ir 9 rezultatyvius perdavimus. Jis taip pat trečią kartą savo karjeroje buvo pripažintas geriausiu puolėju Europoje. 2002 metais vyko dar vienas Pasaulio čempionatas Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Ispanai vėl į jį atvažiavo su aukštais tikslais. Grupės varžybose sekėsi labai gerai. Ispanai laimėjo prieš Pietų Afriką, Paragvajų ir Slovėniją. Raulis jau per šiuos tris mačus pasižymėjo tris kartus. Aštuntfinalyje ispanai tik po baudinių serijos įveikė Airiją, o paskui suklupo ketvirtfinalyje. Jie 1-2 pralaimėjo šeimininkams korėjiečiams. Tai buvo paskutinieji mačai rinktinėje ir tuomečiam Ispanijos rinktinės kapitonui Fernando Hierro. Jam palikus rinktinę komandos kapitono raištį perėmė Raulis. Kitas sezonas komandai prasidėjo neblogai, jie iškovojo UEFA Supertaurę. Tačiau paskui žaidėją ėmė kamuoti traumos ir visą sezono pradžią jis turėjo praleisti. Tai atsiliepė ir komandos rezultatams, "Real" tiek Ispanijos čempionate, tiek ir UEFA Čempionų lygoje nerodė gerų rezultatų. Čempionų lygoje laimėjo 2 kartus, 3 mačus sužaidė lygiosiomis, bei patyrė vieną pralaimėjimą per 6 rungtynes . Prasidėjus 2003 metams Raulis pelnė savo 208 įvartį už komandą. Tačiau už jį dar daugiau įvarčių yra įmušę Alfredo Di Stefano (307), Carlos Alonso Santillana (290), bei Ferenc Puskas (236). Bet visi šie žaidėjai jau baigė karjeras, todėl negalės pagerint savo rezultatų priešingai nei Raulis. Komanda tą sezoną iškrito iš Čempionų lygos, pusfinalyje pralaimėjo Turino "Juventus" klubui su tuo metu D.Trezeguet priešaky. Šis taipogi negailėjo gerų žodžių apie Madrido ekipos futbolininką: "Mes visi žinome ką Raulis pristato, ne tik savo ekipą, bet ir visą futbolą". Tą sezoną Raulis taip pat su klubu tapo Ispanijos čempionato nugalėtoju. Tai buvo jau ketvirtas toks trofėjus jo karjeroje. 2004 metais vėlgi vyko Europos čempionatas, šįkart Portugalijoje. Ispanai vėl išvažiavo su aukščiausiais tikslais. Bet kaip ir prieš tai buvusiuose čempionatuos,e jiems susiklostė viskas labai blogai. Grupėje jiems teko šeimininkai portugalai, Graikijos ir Rusijos nacionalinės rinktinės. Ispanai grupėje liko vos treti ir vėl baigė čempionatą jau po grupės turnyro. Grupėje jie pralaimėjo portugalams, sužaidė lygiosiomis su graikais, ir laimėjo prieš rusus. Ispanams eilinį kartą teko grįžti namo taip nieko ir nepešus. Tada prasidėjo, galima sakyti, ir gili komandos krizė. Iškovoję paskutinį titulą 2003 metais, komanda dar ir iki šių metų yra "sausa", tai yra per tuos trejus metus neiškovojo nė vieno trofėjaus. Ir pačiam žaidėjui tie sezonai nebuvo itin sėkmingi, jį kankino traumos, komandoje vyko betvarkė. Buvo perkama daug pasaulinio lygio futbolininkų, konkurencija komandoje vis didėjo. Bet titulų kaip nebuvo, taip nebuvo... Raulis taip pat kelis sezonus buvo labai pritilęs, tačiau praėjusį sezoną atrasti savo tikrąjį žaidimą, įmušęs du įvarčius UEFA Čempionų lygos mače namuose prieš "Bayern" jis tapo rezultatyviausiu visų laikų Čempionų lygos (Europos Čempionų taurės) futbolininku su 56 įvarčiais. Artimiausias jo persekiotojas Londono "Chelsea" klubo puolėjas A.Ševčenka yra pasižymėjęs 55 kartus. Vis tik šiemet Rauliui su "Real" pagaliau pavyko nutraukti trofėjų "sausrą" - Madrido klubas dramatiškoje Ispanijos čempionato pabaigoje išplėšė čempionų titulą iš aršiausio priešininko "Barcelona". Raulis yra neatsiejama Madrido klubo dalis, jis yra ir komandos kapitonas ir siela. Jis yra gyva klubo legenda, jį dievina ir myli tiek treneriai, tiek ir aišku patys klubo fanai. Jis yra "Los Galacticos" kapitonas, Madrido vaikis. Raulio ir "Real" istorija tęsiasi…