UEFA delegato darbas: lietuvio patirtis Europos vaikinų U17 čempionate

Rungtynių delegatu čempionato grupės varžybose bei keliose atkrintamųjų akistatose dirbo Ignas Marcinkevičius.

Praeityje jam jau yra tekę dirbti tarptautinėse jaunimo klubinėse varžybose ar Europos turnyrų atrankos mačuose, tačiau tai buvo pirmasis tokio pobūdžio Europos čempionatas kaip UEFA delegatui.

„Klubinių turnyrų atrankos rungtynėse delegatui būna daug funkcijų, nuo apsaugos iki pačių rungtynių organizavimo, kad viskas vyktų pagal UEFA nustatytą tvarką, visus nuostatus ir būtų suorganizuota atitinkamai.

Kalbant apie paskutinį paskyrimą Europos U17 vaikinų čempionate, tai funkcijas tenka dalintis ir su kitais UEFA atstovais, bet atsakomybės lieka tos pačios – prižiūrėti, kad viskas būtų organizuojama pagal numatytą tvarką, kad būtų pasiruošta ir vykdoma viskas, kad atsitikus kritinei situacijai būtų sureaguota kuo greičiau ir situacija išspręsta kuo teisingiau.

Buvo naudojami penki stadionai, daugiau nei dešimt treniruočių aikščių, daug transporto, keli viešbučiai, tad visa tai sukoordinuoti reikalingi žmogiškieji ištekliai.

Izraelis pasižymi ypatingai draugišku klimatu, tad ir stadionų kokybė bei pačios vejos – tikrai geros, visos rungtynės vyko aplink Tel Avivą, atstumai buvo nedideli, bet didelių miestų iššūkiai, kaip kamščiai, kur negali nuspėti vykimo laiko, išliko“, – pasakojo I. Marcinkevičius.

Turnyro metu rungtynių delegatams daugiausiai bendrauti tenka su UEFA atstovais, kurie juos ir iškviečia į tarptautinius mačus ar turnyrus. Tiesa, įdomu tai, kad apie iškvietimus į atskiras, konkrečias rungtynes asmenys iš esmės sužino tik likus kelioms dienoms iki jų.

„Jei vyksta burtai, tai po burtų po kurio laiko, apie rungtynes galima sužinoti ir savaitė, ir dvi iki jų. Kai kuriais atvejais informacija pasiekia kiek anksčiau, bet realiai viskas vyksta konfidencialiai, į visuomenę visa informacija išeina likus dviem-trims dienoms iki rungtynių.

Dirbantiems delegatams suteikiama viskas, kad būtų galima jaustis komfortabiliai. Tai – ir transportas, ir apgyvendinimas, ir maitinimas. Belieka galvoti apie darbą ir tai, kaip jį atlikti kuo geriau“, – mintimis dalinosi jis.

Paklaustas apie įdomiausius ar neįprasčiausius kylančius iššūkius, I. Marcinkevičius išskyrė kelis iš pažiūros neįprastus klausimus, kuriuos tenka spręsti.

„Iššūkių gali būti išties įvairių, nuo, pavyzdžiui, ant vartininko pirštinių esančio per didelio reklamų kiekio ar užtrauktuko, iki apsaugos darbo įleidžiant žiūrovus į stadioną, vėluojančio gydytojo ar greitosios automobilio“, – sakė pašnekovas.

Nors darbas ir buvo ganėtinai intensyvus, lankantis svečioje šalyje, I. Marcinkevičiaus teigimu, galima rasti šiek tiek laiko ir pamatyti apylinkes bei lankytinas vietas. Tiesa, tai labiau galioja turnyrams, o ne atskiriems mačams.

„Dažniausiai, jei vykstama į vienerias rungtynes, tai laisvo laiko nėra, nes atvykstama diena prieš rungtynes, tada vykstama į oficialias treniruotes, kitą rytą – susirinkimas, oficialūs pietūs, o vakare laukia rungtynės.

Po rungtynių, sekančią dieną ar anksti ryte, skrendama namo, tad viskas priklauso nuo skrydžių laikų – jei pavyksta turėti pora laisvų valandų, tai stengiesi jas išnaudoti ir pamatyti miesto ar šalies vietų.

Kalbant apie šį čempionatą – tai laisvo laiko turėjome nedaug, pavyko pasivaikščioti ir aplankyti keletą istorinių objektų, bet stengiamasi koncentruotis į pačią veiklą, nes jos tikrai netrūksta.

Čempionato metu dirbau 7 rungtynėse per 11 dienų (išbuvau čempionate 14 dienų, bet atkrenta kelionės diena, viena diena reikalinga izoliacijai pagal Izraelio tvarką, viena diena skirta išvykti). Taip pat vyko ir susirinkimas su komandomis, dokumentų patikra ir panašūs procesai“, – mintimis dalinosi jis.

Dvi savaitės intensyvaus darbo – rimta patirtis, kuri gali būti naudinga ir ateičiai, kaip teigė pats pašnekovas.

„Puiki patirtis ir galima iš kitos pusės pamatyti, kaip organizuojami tokie čempionatai, kaip vyksta procesai, kaip viskas vertinama.

Iki šiol teko tai pačiam pamatyti iš LOC („Local Organising Committee“, – vietinis organizacinis komitetas) pusės – 2013 metais kaip savanoris lydėjau Serbijos komandą, kuri Lietuvoje tapo Europos U19 čempione, 2018 metais buvau LOC narys per merginų U17 Europos čempionatą, o 2021 metais buvau LOC narys per FIFA pasaulio salės futbolo čempionatą. Dar laukia ir 2024-ųjų merginų čempionato organizavimas , tai galima sulyginti skirtingus procesus“, – minėjo I. Marcinkevičius.

Turnyro nugalėtojais tapo Prancūzijos 17-mečiai, finale po baudinių serijos pranokę pastaruosius du turnyrus laimėjusią Nyderlandų ekipą.