„Utenio“ treneris Z.Miloševičius: „Lietuviai - labai geros širdies žmonės" (interviu)

Naujajam „Utenio“ strategui 52 metų Zvezdanui Miloševičiui Lietuva jau spėjo palikti įspūdį kaip krepšinio ir gerų žmonių šalis.

Artėjantį sekmadienį Z.Miloševičiaus laukia dar viena pažintis. Jai patyręs specialistas kruopščiai ruošėsi – kovo 12 d. 19.30 val. „Utenis“ Vilniuje kovos su Lietuvos čempionais Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkais. Tai bus pirma oficiali uteniškių dvikova šį sezoną ir pirma Z.Miloševičiaus pažintis su A lyga.

„Utenio“ treneris įžvelgė čempionų ekipoje silpnų vietų ir komandos gerbėjams pažadėjo atkaklią kovą iki rungtynių pabaigos. Utenos ekipos stiprybe yra ir tai, jog nuo praėjusių metų sezono klube liko daug futbolininkų, o komandą pastiprino talentingi ir patyrę naujokai. 

Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina) gimusiam futbolo specialistui tai bus debiutas stovint ne prie Švedijos klubo vairo – šioje šalyje jis gyveno net 25 metus, iš kurių 16 vadovavo įvairioms Švedijos aukščiausios, pirmos ir antros lygos komandoms.

Savo futbolininko karjeros metu „Utenio“ strategas net 8 metus atstovavo gimtojo Sarajevo "Željezničar" ekipai, su ja tapo tuometės Jugoslavijos čempionato bronziniu prizininku.

Treneri, A lygoje startuosite maču su čempionu „Žalgiriu“. Kokį planą rengiate rungtynėms?

Žinoma, dvikovai su „Žalgiriu“ ruošiamės ypatingai. Tai yra šalies čempionai, visi juos nori nugalėti. Negaliu išduoti mūsų planų, bet visos komandos turi silpnų vietų, tarp jų ir "Žalgiris". Bandysime išmėginti savo stiprybes, vykdyti rungtynių planą ir tikimės geriausio. Vaikinai yra nusiteikę rimtai kovai Vilniuje.

Ar esate patenkintas komandos pasirengimu sezonui?

Kol kas labai sunku pasakyti, kokiame lygyje esame, nes nežaidėme nė vienerių oficialių rungtynių. Mačiau Vilniaus „Žalgirio“ ir „Trakų“ mūšį, manau, tai yra labai stiprios komandos. Žaidėme draugiškas rungtynes su Kauno „Stumbru“, jis taip pat nepasirodė silpnas.

Pernai „Utenis“ turėjo problemų, nes nepavykdavo laimėti daug rungtynių, kuriose turėjo pranašumą. Tikiuosi, kad šiemet žaisime daug geriau ir laimėsime daugiau mačų.

Kokį įspūdį palieka „Utenio“ jaunimas?

Mūsų jaunimas yra labai atkaklus, vaikinų charakteris puikus, su jais malonu dirbti. Nors jie ir jauni, bet jau yra geros asmenybės. Per treniruotes jie vykdo visus nurodymus, manau, kad jie turi ateitį.

Kokį „Utenį“ matysime šiemet?

Nuo pat pradžių, kai tik perėmiau komandos vairą, mes bandome žaisti futbolą su kamuoliu, geriname jo  kontrolę. Žaidžiame agresyviai puolime, spaudžiame varžovus gynyboje. Taip bandėme žaisti ir draugiškose rungtynėse ir dažniausiai mums sekėsi neblogai, nors kartais prarasdavome kamuolį lygiose vietose, o galiausiai ir praleisdavome įvarčius. Manau, mums dar reikia šiek tiek laiko.

Ar esate patenkintas sąlygomis klube?

Dirbau daug klubų ir žinau, kad geros sąlygos yra labai svarbu. Visi klubai turi skirtingų problemų – vienuose  prastesni žaidėjai, kitų organizacija yra nevykusi, treti neturi geros aikštės. Kas kartą mes galime kalbėti apie tas problemas be galo, bet jas reikia spręsti, o sprendimams reikia lėšų. Ne viską taip paprasta pakeisti. „Utenis“ turi gerą klubo viziją, sąlygos mums sukurtos geros. 

Kaip nusprendėte atvykti į „Utenį“? Ar tai buvo sunkus sprendimas?

Atvykti į „Utenį“ nusprendžiau ganėtinai greitai, pažinojau klubo sporto konsultantą Algirdą Jotautą ir anksčiau, kuomet jis gyveno Švedijoje. Man patiko jo idėja dėl mano galimybių Utenoje, todėl nusprendžiau čia atvykti. Nors Lietuva ir yra maža šalis futbolo pasaulyje, tikiu, kad ji gali greitai užaugti. Jau teko girdėti, kad krepšinis čia yra sportas numeris vienas (juokiasi).

Ar jus kuo nors nustebino Lietuva?

Nemanau, kad mane čia kas nors nustebino. Gal tik tiek, kad žmonės čia yra labai geros širdies. Tiek klube, tiek ir mieste malonu bendrauti su žmonėmis.

Gal jau teko paragauti lietuviško maisto?

Iš tikrųjų tai net nežinau, koks tas lietuviškas maistas yra. Gal ir vaišino kuo, bet pavadinimų tikrai nebepamenu. Maistas čia panašus kaip Švedijoje.