V.Borovskis: „Labiausiai iš šio sezono atsiminsiu „Lietavos“ komandinę dvasią“

Geriausiu sezono klubo žaidėju „Lietavos“ gerbėjų išrinktas Valdemaras Borovskis labiausiai iš šių metų atsimins ne pelnytus įvarčius ar gražias pergales, o stiprią komandinę dvasią. Vienas labiausiai patyrusių klubo žaidėjų, visų šaukiamas Boria, kalbėdamas apie debiutinį Jonavos ekipos sezoną, pažymėjo, kad tiek jam, tiek klubui jis buvo išties sėkmingas.

Prieš sezoną prie klubo prisijungęs 32 m. futbolininkas iš Vilniaus, žaidęs ne viename stipriame Lietuvos ir užsienio futbolo klube, užsitarnavo vyr. trenerio Roberto Poškaus pasitikėjimą ir tapo nuolatiniu starto sudėties žaidėju. Nuolat juokaujantis, linksmo būdo V. Borovskis greitai pritapo prie klubo žaidėjų ir tapo tikru „Lietavos“ gerbėjų numylėtiniu. Paskutinėse rungtynėse su Marijampolės „Sūduva“ futbolininkas neatsigynė prašytojų padovanoti jiems savo marškinėlius. Populiarumu su juo galėjo varžytis tik taip pat jonaviškių mylimas Eisvinas Utyra.

„Aš visada su visais stengiuosi būti draugiškas: su žaidėjais, gerbėjais. Atvažiavau čia žaisti, atiduoti visas jėgas, tą ir padariau. Iš karto pastebėjau, kad žmonės čia labai myli futbolą. Nuo pirmųjų rungtynių su „Sūduva“ Kaune, kai tiek daug mūsų gerbėjų suvažiavo. Mums beliko tik atiduoti save aikštėje. Aš geriausiu sezono žaidėju rinkčiau Eisviną Utyrą. Jis – vienas geriausių mano draugų komandoje. Vos susitikę radome bendrą kalbą. O apskritai šį sezoną Dominykas Galkevičius atrodė gerai, organizavo mūsų atakas. Tadas Eliošius buvo mūsų jėga priekyje, o Giedrius Kvedaras – žvėriukas vartuose. Visi verti geriausio žaidėjo vardo“, – apie rinkimus kalbėjo V. Borovskis.

Prieš atvykdamas į „SMScredit.lt A lygos“ debiutantų ekipą, V. Borovskis mažai ką žinojo apie patį miestą ir klubą. Tačiau greitai jis čia pasijuto savas ir svariai prisidėjo prie sėkmingo sezono.

„Prieš atvykdamas į Jonavą, žinojau, kad komanda po ilgos pertraukos grįžo į aukščiausią šalies lygą. Iš senesnių laikų pažinojau 3 ar 4 žaidėjus, o daugiau beveik nieko nežinojau apie klubą. Buvau girdėjęs, kad jonaviškiai myli futbolą, tad tikėjausi, kad viskas čia bus gerai. Kai žmonės myli ir supranta futbolą, – blogai būti negali. Po pirmų rungtynių ir treniruočių supratau, kad kolektyvas bus stiprus. Kaip aš mėgstu sakyti – kaip kumštis. Taip ir buvo. Aišku, sezono metu kai kur pritrūko jėgų, pasiruošimo, bet kaip pirmą sezoną jį vertinčiau labai gerai, o gaila tik dėl penktos vietos“, – kalbėjo žaidėjas.

Treneriai išskyrė stabilumą

Dešiniajame krašte žaidžiantis gynėjas per sezoną sužaidė 32 rungtynes, sugebėjo du kartus kamuolį tiksliai pasiųsti į vartus ir atlikti du rezultatyvius perdavimus. V. Borovskis viso sezono metu padėdavo savo komandos draugams regzti atakas, o užklupus traumoms jam teko žaisti ir vidurio gynėju.

„Aš pripratęs žaisti savo krašte, man ten geriausia, bet vykdžiau trenerio nurodymus ir žaidžiau viduryje. Mano minusas, o gal ir pliusas, kad aš labai mėgstu jungtis prie atakų. Būdavo, žaidžiu vidurio gynėju ir pasileidžiu bėgti į priekį. Tada prisimenu, kur žaidžiu, sustoju ir atgal“, – linksmai pasakojo futbolininkas.

Geriausią klubo žaidėją gerbėjai rinko iš „Lietavos“ trenerių pasiūlytų variantų. R. Poškus, jo padėjėjas Piotras Kušlykas ir Jonavos jaunuosius futbolininkus ruošiantys Vytautas Stanevičius bei Paulius Vizbaras išskyrė gynėjo stabilumą viso sezono metu. 

„Gal tas stabilumas atsiranda bėgant metams, kartu su įgyta patirtimi. Jauni žaidėjai vieną kartą gerai pasirodo, kitą – blogiau. Patirtis suteikia ramybės aikštėje. Kai pats jaunesnis buvau, stipriai jaudindavausi prieš išeidamas į aikštę, galvodavau, kaip čia sužaisti, kas bus, jei blogą perdavimą atliksiu. Dabar į viską žiūriu ramiau, nors išeinant į aikštę vis dar jauduliukas ima, bet susikaupiu ir viskas būna gerai“, – dėstė V. Borovskis.

Išskyrė stiprią komandos dvasią ir pastebėjo jaunimo pažangą

Kalbėdamas apie gražiausius atsiminimus iš ką tik pasibaigusio sezono, V. Borovskis labiausiai išskyrė draugišką ir šiltą atmosferą komandos viduje.

„Esu buvęs ne vienoje komandoje, bet labiausiai iš šio sezono atsiminsiu stiprią komandinę dvasią. Toks jausmas, kad kartu žaidėme daugybę metų. Su treneriais irgi labai susidirbome. R. Poškus – jaunas ir labai perspektyvus treneris. Jis rado kalbą ir su vyresniais žaidėjais, ir su jaunesniais“, – teigė gynėjas.

Patyręs futbolininkas tiek aikštėje, tiek už jos ribų tapo patarėju jauniesiems klubo žaidėjams. V. Borovskis pažymėjo, kad jaunimas per metus išties patobulėjo.

„Svarbiausia, kad priėmė mano patarimus, kad klausėsi, man dėl to smagu. Būdavo ir aprėkdavau per rungtynes, bet tai vykdavo dėl emocijų. Po rungtynių pasikalbėdavome, išsiaiškindavome. Daug jaunų žaidėjų, mano akimis, šį sezoną pajudėjo į priekį. Lukas Miščiukas gerai atrodė ir gynyboje, ir saugų grandyje. Arnas Paškevičius, jei ir toliau taip stengsis, bus labai geras žaidėjas. Mano draugas Eisvinas irgi patobulėjo, buvo kairiojo krašto siaubas. Edgaras Makarovas taip pat padarė progresą. Visi jie – šaunuoliai“, – savo jaunuosius kolegas gyrė futbolininkas.

Kalbėdamas apie kitą sezoną, V. Borovskis sakė, kad tikisi, jog klubas sėkmingai tęs savo darbą ir tikslingai sieks dar geresnių rezultatų.

„Viliuosi, kad komanda kitais metais kovos dėl aukštesnių pozicijų. Aišku, nereikia tikėtis, kad jau antraisiais metais viskas pavyks. Reikia, kad viskas kaip laikrodukas veiktų. Kaip jau ir sakiau, futbole nėra smulkmenų. Noriu padėkoti visiems: žaidėjams, sirgaliams, už puikų sezoną, aš labai džiaugiuosi galėdamas prie jo prisidėti“, – visiems dėkojo geriausias „Lietavos“ sezono žaidėjas.