Futbolas ir legionieriaus karjera. Šie du žodžiai Lietuvoje yra tapę sinonimais. A lygoje ar mūsų šalies nacionalinėje rinktinėje suspindę žaidėjai netrukus pakelia sparnus į pajėgesnę užsienio lygą. Motyvai įvairūs - didesnis atlyginimas, noras tobulėti ar pažinti kitas šalis.
Lankomiausias Lietuvos futbolo portalas "EuroFootball.lt" pakalbino praeityje garsų žaidėją Valdą Trakį, kuris per savo karjerą apkeliavo daugybę valstybių ir turėjo progą iš vidaus pažinti Italijos, Vokietijos, Azerbaidžano, Graikijos, Škotijos, Rusijos ir Islandijos klubus.
"Taip susiklostė karjera, kad dėl tam tikrų aplinkybių ir situacijų teko pakeisti nemažai komandų. Sunku pasakyti, kurioje žaidimas įsiminė labiausiai. Edinburgo "Hibernian", Fiurto "Greuther", Maskvos "Torpedo", Krasnodaro "Kuban" buvo tikrai gerai organizuoti, maksimalių tikslų siekiantys klubai, kuriuose buvo viskuo pasirūpinta ir teko sukti galva tik dėl geros sportinės formos.
Neįmanoma pamiršti ir graikų Serių "Panserraikos" fanų, kurie naktį atvykdavo į oro uostą pasitikti komandos po iškovotų pergalių. Gaila jau nesančio Panevėžio "Ekrano", kuriame pavyko iškovoti daug komandinių ir asmeninių apdovanojimų", - kalbėjo 2009 metais geriausiu mūsų šalyje žaidžiančiu futbolininku pripažintas V.Trakys.
Šiuo metu Klaipėdos "Atlante" sporto direktoriumi dirbantis kretingiškis papasakojo apie kiekvienos šalies ypatumus.
"Futbolas, aišku, ir Afrikoje futbolas, bet kiekvienoje valstybėje ši sporto šaka turi tam tikrų išskirtinių ypatybių. Rusijos komandos, išskyrus legendinį tų laikų Maskvos "Spartako" klubą, kuris žaisdavo kaip šių laikų " Barcelona" tiki-taka stiliumi, daugiau dėmesio skirdavo gynybai. Rusai demonstruodavo fizine jėga paremtą futbolą, ten ir šiuo metu nelengva pelnyti įvarčius, labai retai geriausias čempionato snaiperis pasiekia 20 taiklių smūgių ribą.
Vokietijos komandos taip pat pasižymėdavo geru fiziniu, taktiniu pasirengimu, ten dažnas susitikimas baigiasi sulyg paskutine sekunde, o rungtynių tempas išlieka aukštas visas 90 minučių.
Škotijos čempionate vyrauja atletiškas futbolas, daug dvikovų, teisėjai leidžia pasistumdyti, didelis mačų tempas, daugelis komandų puikiai naudoja spaudimą, ir aišku, daug aukštų ilgų perdavimų, taigi, būtinas geras žaidimas galva.
Graikijos ar Azerbaidžano futbolas turi panašumų, šių šalių klubai žaidžia labiau technišką futbolą, tempas ne toks aukštas, daug vaidybos, individualių veiksmų, mažiau taktikos, komandinio žaidimo, o ir teisėjavimas ne pačio aukščiausio lygio".
Itin anksti legionieriaus karjerą pradėjęs V.Trakys tikina, kad ketinantys išvykti jauni futbolininkai turi būti psichologiškai pasiruošę radikalioms permainoms ir aršiai konkurencinei kovai dėl vietos naujajame klube.
"Sudėtinga patarti jauniems žaidėjams, kiekvienas turi savo kelią. Gal kartais nepakelti sparnų per anksti, visgi kitoje šalyje atsidūri vienas, be šeimos ir draugų. Visų pirma, reikėtų kuo greičiau išmokti tos šalies kalbą, tai labai palengvina gyvenimą: bendravimą su treneriu, komandos draugais, žurnalistais, taip pat ir buityje.
Būti pasiruošus rimtai konkurencijai, kiekvieną dieną įrodinėti savo vertę ir sunkiai dirbti siekiant tikslo, nes ten esi užsienietis ir iš tavęs yra daugiau reikalaujama. Gerai jautiesi, jei tau atstovauja tinkamas agentas, kuris palaiko ryšį su treneriu, klubo valdžia, o ypač karjeros pradžioje dar ir padeda buityje (automobilio, buto nuomos, finansinai klausimai).
Žinoma, reikia būti pasiruošus gauti daugiau dėmesio iš televizijos, žurnalistų ir paprastų žmonių, kuriems futbolas ten būna gyvenimo dalis".
