Vykstanti futbolo fiesta: ar išvysime sutartų rungtynių?

© Imago-Images nuotr.

Europos futbolo čempionatas - laukiamiausias šios vasaros sporto renginys, prie žydrųjų ekranų sutraukiantis minias futbolo išsiilgusių sirgalių, o į stadionus sugrįžo kurtinantis fanų skanduočių skambesys. Įsibėgėjus didžiausiai Senojo žemyno futbolo fiestai sirgaliai tikisi, kad čempionato žavesio neaptemdys į dienos šviesą išlindusios, gėdą darančios sukčiavimo istorijos ir sukrečiantys sutartų rungtynių skandalai.

Ar pavyks ekipoms ir žaidėjams išvengti nusikaltėlių įtakos?

Jeigu EURO 2020 futbolo spektaklio grožį subjaurotų sutartų rungtynių skandalas - nutiktų, atrodo, neįtikėtinas įvykis. Vis dėlto, tokio atvejo tikimybės atmesti negalima. Tiesa tokia, kad informacija futbolo gerbėjų apie tokį skandalingą įvykį net nepasiektų, o jeigu ir pasiektų - tik po daugybės metų nuo šio čempionato pabaigos.

Kaip savo knygoje „Sutartos futbolo rungtynės. Žvilgsnis iš vidaus“ rašė vienas žinomiausių sporto korupcijos specialistų pasaulyje Declanas Hillas, nusikaltėlių įsikišimas į tokį ažiotažą pasauliniu mastu keliantį renginį būtų itin neparankus jo organizatoriams.

Nusikalstamo pasaulio veikimo schema futbole

Nusikaltėliams užtenka padaryti įtaką vos vienų rungtynių rezultatui ir jie gali susižerti neįtikėtiną pelną. Didelių turnyrų, tokių kaip Europos futbolo čempionatas, metu vienas atliktas statymas lažybų bendrovėje vertinamas bent keliais šimtais milijonų svarų sterlingų. Be abejo, šiems nusikalstamo pasaulio veikėjams iki tol tenka išspręsti daug papildomų klausimų: kaip įkalbėti teisėjus, žaidėjus ar trenerius paminti sąžiningo futbolo principus ir kaip likti nepastebėtiems tvarką prižiūrinčių pareigūnų dėmesio.

Šioje sukčiavimo schemoje ne visada yra naudojami grynieji pinigai. Pavyzdžiui, rungtynių dalyviai gali sulaukti viliojančio pasiūlymo pelningai parduoti jiems ar jų šeimos nariams priklausantį nekilnojamą turtą. Tokį susitarimą vainikuoja į viešbučius, kuriuose yra apgyvendinami čempionato organizatorių, siunčiamos aukštos klasės prostitutės.

Šiems būdams neduodant jokių vaisių, imamasi šantažo – tai ypač veiksminga, jeigu žaidėjas praeityje jau buvo „nuklydęs į šoną“ ir ėmęs kyšį. Su futbolininkais nusikaltėliai nebendrauja tiesiogiai – kaip tarpininkai pasitelkiami žaidėjų agentai ar draugai.

Atskleistas futbolo bendruomenę sukrėtusių skandalų mastas

2013-iais metais Europolas - Europos Sąjungos teisėsaugos agentūra, padedanti valstybėms narėms kovoti su sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ir terorizmu -paskelbė sukrečiančią statistiką: virš 600 rungtynių visos Europos mastu (nuo UEFA Čempionų lygos varžybų iki vietinių pirmenybių susitikimų) buvo sutartos.

Lengviausias ir mažiausiai įtartinas būdas pakreipti rungtynių likimą sau naudinga linkme – pasinaudoti 11 metrų baudinių serijomis. Taip žaidėjas gali pernelyg neatkreipdamas į save dėmesio nulemti rungtynių likimą arba tam tikrą atlikto statymo baigtį. Kita vertus, mūsų jau minėto D. Hillo atliktas tyrimas atskleidė, kad labiausiai tokį būdą pasipelnymui yra pamėgę varžybų teisėjai. Nerimą keliančių ženklų ekspertas buvo pastebėjęs ir 2018-iais metais Rusijoje vykusiame Pasaulio futbolo čempionate.

„Akivaizdžiai sutartos rungtynės vyko tarp Japonijos ir Lenkijos ekipų. Sirgaliai visame pasaulyje savo akimis stebėjo, kaip tokią futbolo parodiją toleruoja FIFA. Nuobaudos nebuvo skirtos nei komandoms, nei treneriams, nei teisėjams - prieš tokį sukčiavimą paprasčiausiai buvo užmerktos sakys. Pasibjaurėtina“, - tą kartą portalui „EuroFootball.lt“ komentavo garsus rašytojas  iš Kanados.

– Pone Hillai, šią vasarą vyks net du svarbūs futbolo renginiai – Europos čempionatas ir olimpinių žaidynių turnyras. Kokia tikimybė, kad ten išvysime sutartas rungtynes?

– Mano tyrimų komanda Niu Heiveno universitete jau pastebėjo lažybų koeficientų svyravimą trečiajame „Euro 2020“ etape ir dabar juos tiriame. Neabejoju, kad nusikaltėliai taikysis ir į olimpines žaidynes, jie taip visada elgiasi. Ironiška, bet galbūt užsiimti draudžiama veikla jiems padės ir dėl koronaviruso pandemijos atsiradę kelionių suvaržymai.

– Jau ilgą laiką tyrinėjate sutartas rungtynes. Kokius pokyčius (teigiamus, neigiamus) per pastaruosius penkerius metus pastebėjote Azijoje bei Europoje?

– Buvo sukurta visa prieš nešvarius mačus nukreipta industrija, kurioje darbuojasi geri žmonės. Vis dėlto didelės grupės nenori, kad šios problemos būtų išspręstos. Jos yra tarsi JAV karo pramonė ar farmacijos verslas. Uždirbant pinigus, tęsiamas karas arba pašalinimi simptomai, tačiau paliekama pati liga. O galiausiai karas laimimas ar išgydomas pacientas.

– Kokia situacija futbolo pasaulyje pandemijos laikotarpiu? Ar galima sakyti, kai žiūrovai negali patekti į stadionus, klubai praranda pajamas, žaidėjai laiku negauna atlyginimų, tai sukelia didesnes galimybes pamatyti sutartas rungtynes?

– Taip, neabejotinai. Pamatėme didelį sugrįžimą į „ghost fixing“ sritį, susitariama ar klastojami tam tikri nematomų rungtynių niuansai.

– Pone Hillai, jūs turite daugybę šaltinių bei informatorių visame pasaulyje. Galbūt galite atskleisti, kokia situacija yra kitose sporto šakose, pavyzdžiui, krepšinyje, ledo ritulyje ir pan. Ar futbolas ir toliau išlieka pagrindiniu nusikaltėlių taikiniu?

– Futbolas yra pats blogiausias sportas, nes čia atliekama daugiausiai statymų. Vis dėlto ši problema gaji daugybėje sporto šakų. Vienas klastotojų man atskleidė, kad jie „kontroliavo“ vienos Europos nacionalinės moterų rinktinės susitikimą. Tai paaiškėjo, kai rungtynės pateko į televizijos tinklelį, o abi komandos bandė iš jų užsidirbti. Tuomet nusikaltėliai turėjo suderinti susitikimą ir spręsti, kas laimės sutartas rungtynes.

– Savo knygoje esate paminėjęs daugybę priemonių, kaip būtų galima apsisaugoti nuo nusikaltėlių įtakos. Galbūt jas jau naudoja bent kai kuriuos Europos šalys ir jos atsiperka?

– Šiuo atžvilgiu pirmauja Australija. Ši šalis sukūrė specialų policijos padalinį, kuris kovoja su korupcija sporte. Būtent to ir reikėtų visoms valstybėms.

– Jei turite duomenų, galbūt galėtumėte atskleisti, kokia šiuo metu situacija yra Lietuvoje ar bent Baltijos šalyse? Pastaraisiais sezonais čia netyla skandalai, buvo paskelbta, kad A lygoje ir Pirmoje lygoje nustatyti bent 25 sutarti susitikimai, komandos buvo šalinimos į žemesnes lygas. Ar galima konstatuoti, kad situacija čia nesikeičia?

– Klausykite, kai vyksta tiek daug sutartų rungtynių, čia yra išsikerojusi visa korupcijos sistema. Reikia skirti areštus ir tupdyti į kalėjimus, kad išspręsti problemą. Nesišypsoti ir neaiškinti, kad viskas yra gerai.

– Pernai A lygos sezone dalyvavo tik 6 ekipos, o šiemet jų skaičius išaugo iki 10. Ar galima teigti, kad tai padidino tikimybę pamatyti korupcijos apraiškas ypač antroje sezone dalyje?

– Negalėčiau atsakyti į šį klausimą.

– Pastaruoju metu nuskambėjo skandalas Pirmoje lygoje, kai mače tarp „Šilo“ ir „Jonavos“ komandų žaidėjai elgėsi labai įtartinai, vartininkai darė žioplas klaidas, trys įvarčiai net nebuvo nufilmuoti. LFF ėmėsi tyrimo, apklausė ir partnerius užsienyje, tačiau nustatė, kad niekas nebuvo pažeista, nors video ištrauka sufleruoja priešingai. Kaip vertintumėte šią situaciją?

– Į Lietuvą vykdyti sutartų rungtynių atvyksta užsieniečiai. Jie valdo žaidėjus ir klubus – tai tikras košmaras. Vis dėlto tai yra maža šalis ir turėtų būti lengva susitvarkyti su šia korupcijos apraiška.

– Kokį receptą pateiktumėte Lietuvos futbolo federacijai kovoti prieš sutartas rungtynes?

– Pats lengviausias būdas – sukurti tokią pirmenybių struktūrą, kuri neskatintų susitarimų: sezono pabaigoje vykstančios atkrintamosios varžybos ir prizai visoms lentelės viduryje esančioms komandoms.

Sukurti asmenų, kurie dalyvauja sutartose rungtynėse, duombazę. Priversti užsieniečius pateikti įrodymus apie savo „švarumą“ prieš pasirašant su jais sutartis.