Futbolo pasaulyje nuolatos kalbama apie talentingiausius ir perspektyviausius futbolininkus, kurie netrukus turėtų tapti ryškiausiomis šio sporto žvaigždėmis. Nuo 2003 metų talentingiausiam pasaulio žaidėjui yra įteikiamas „Auksinio berniuko“ apdovanojimas, į kurį pretenduoja visi 20-ties metų amžiaus arba jaunesni futbolininkai.
Tačiau ar visi šį apdovanojimą gavę žaidėjai tapdavo ryškiausiomis pasaulio futbolo žvaigždėmis? Artėjant 2017 metų „Auksinio berniuko“ nugalėtojo paskelbimui, Eurofootball.lt nusprendė pasidomėti, kaip susiklostė visų šį apdovanojimą laimėjusių žaidėjų karjeros ir kur tuo metu rungtyniavo garsiausi žaidėjai, kuriems šio titulo laimėti nepavyko.
Prieš tai buvę straipsniai:
2003 metai – Rafaelis van der Vaartas; 2004 metai – Wayne`as Rooney; 2005 metai – Lionelis Messi; 2006 metai – Cescas Fabregasas; 2007 metai – Sergio Aguero; 2008 metai – Andersonas.
Kita šio straipsnio dalis – kitą savaitę.
2009 metai: Alexandre`as Pato
Tuometinė ekipa: „Milan“
Dabartinė ekipa: „Tianjin Quanjian“
2009 metais „Auksinio berniuko“ apdovanojimas antrus metus iš eilės atiteko brazilui – šį kartą trofėjų atsiėmė puolėjas Alexandre`as Pato.
A. Pato karjera Brazilijoje prasidėjo įspūdingai. Būdamas vos 16 metų, jis atstovaudamas „Internacional“ jaunimo iki 20 metų ekipai, jau pirmaisiais metais tapo rezultatyviausiu pirmenybių žaidėju.
Jaunojo žaidėjo talentas buvo pastebėtas ir pagrindinės komandos trenerių, kurie 2006 metų pabaigoje leido jam debiutuoti ir pagrindinėje ekipoje Brazilijos čempionate. Futbolininko debiutas pranoko bet kokius lūkesčius: jau pirmąją mačo minutę puolėjas pasiuntė įvartį į „Palmeiras“ vartus. Negana to, A. Pato pratęsė savo fantastišką debiutą atlikdamas du rezultatyvius perdavimus, o po komandos pergalės 4:1, Brazilijoje gimė nauja futbolo žvaigždė.
Fantastiškas A. Pato debiutas rungtynėse su „Palmeiras“:
Metų pabaigoje „Internacional“ jaunąjį talentą vežėsi ir į FIFA klubų Pasaulio taurės turnyrą, kuriame puolėjui suteikė galimybę pasirodyti aikštėje nuo pirmųjų mačo minučių pusfinalio susitikime su „Al-Ahly“. Debiutas tarptautiniuose turnyruose šiam futbolininkui ir vėl neprisvilo – 23 minutę pelnytas įvartis leido jam atimti rekordą iš legendinio Pele ir tapti jauniausiu FIFA organizuojamuose turnyruose įvartį pelniusiu žaidėju.
Kitų metų pradžioje puolėjas nesiruošė sustoti. Jam pavyko pasižymėti ir Brazilijos apskrities pirmenybių debiutinėse rungtynėse, o vasarį jis sėkmingai debiutavo ir „Copa Libertadores“ turnyre: dar vienas debiutas – dar vienas įvartis.
Metus A. Pato užbaigė dar vienu galingu ir įsimintinu pasirodymu – „Recopa Sudamericana“ turnyre jis pasižymėjo abejuose mačuose su „Pachuca“ ekipa iš Meksikos bei padėjo „Internacional“ pirmą kartą istorijoje iškovoti šį trofėjų. Nenuostabu, kad po tokio sezono puolėjas buvo medžiojamas ne vienos Europos ekipos, o už vis dar pilnametystės nesulaukusį žaidėją ne viena komanda buvo pasiruošusi išleisti didžiulę sumą.
Kovą dėl A. Pato parašo laimėjo „Milan“ komanda. Tiesa, nors 2007 metų rugpjūčio 2 dieną už maždaug 24 milijonų eurų sumą jis persikėlė į Italiją, dėl FIFA įstatymų brazilas negalėjo būti registruojamas pagrindinėje ekipoje, o debiuto jam reikėjo laukti iki kito transferų lango atidarymo, kai puolėjui jau bus 18 metų. Visgi, žaidėjas galėjo padėti klubui draugiškose rungtynėse, o jau pirmąjame kontroliniame mače su „Dynamo“ jis pelnė savo pirmąjį įvartį „Milan“ ekipoje.
Sausio mėnesį „Milan“ pagaliau sulaukė galimybės užregistruoti savo talentą, o pirmąją progą sužaisti oficialų mačą Europoje jis gavo 2008 metų sausio 13 dieną. Savo įpročių A. Pato nebuvo nusiteikęs keisti ir kitame žemyne – debiutinėse rungtynėse su „Napoli“ jis pelnė penktąjį komandos įvartį, o Milano klubas šventė įspūdingą pergalę 5:2. Visas rungtynes itin aktyvus buvęs brazilas netruko susilaukti ir pagyrimų iš Italijos spaudos.
A. Pato žaidimo epizodai debiutuojant „Milan“ ekipoje prieš „Napoli“:
Pirmąjį pusmetį Italijoje jis užbaigė per 20 mačų pelnydamas 9 įvarčius. Futbolininko žaidimas Europoje netruko būti pastebėtas ir gimtinėje, o pasibaigus sezonui Brazilijos rinktinės treneriai nusprendė įtraukti jį į pakviestų žaidėjų sąrašą draugiškam mačui su Švedija.
Į aikštę tuometinis Brazilijos rinktinės treneris Dunga „Milan“ puolėją išleido 58-ąją minutę, o futbolininkui prireikė vos 14 minučių, kad paliktų įspūdį Londone vykusių rungtynių žiūrovams. Po nesėkmingo varžovų vartininko sužaidimo, jis puikiu tolimu smūgiu pelnė vienintelį ir pergalingą susitikimo įvartį, taip pratęsdamas savo neįtikėtinai sėkmingų debiutų seriją.
A. Pato įvartis debiutuojant Brazilijos rinktinės sudėtyje:
2008-2009 metų sezoną A. Pato jau buvo tvirtas „Milan“ pagrindinės sudėties žaidėjas. Per metus sužaidęs 42 mačus ir pelnęs 18 įvarčių, jis be didesnės konkurencijos iškovojo ir „Auksinio berniuko“ apdovanojimą.
Kitą sezoną brazilas pradėjo pelnydamas du įvarčius pirmąjame „Seria A“ ture, o per pirmuosius 16 susitikimų pasižymėjęs 7 kartus, jis patyrė traumą, dėl kurios buvo priverstas praleisti beveik du mėnesius. Sugrįžęs į aikštę jis atrodė dar geresnės formos nei iki traumos, o per keturis susitikimus pelnė penkis įvarčius, tačiau jį ir vėl iš rikiuotės išvedė trauma – šį kartą žaidėjas susižeidė pakinklinę sausgyslę. Nors po poros savaičių jis bandė sugrįžti į aikštę, vos po 16 minučių jo susižeidimas atsinaujino ir jam teko praleisti likusią sezono dalį. Iš viso per 2009-2010 metų sezoną jis sužaidė 30 mačų bei pelnė 14 įvarčių.
2009 metų vasarą A. Pato susituokė su Brazilijos aktore Sthefany Brito, tačiau dar nesibaigus sezonui pora išsiskyrė. Išsiskyrimo priežastimi vos 10 mėnesių santuokoje išbuvusi puolėjo žmona įvardino tai, kad „Milan“ žaidėjas be perstojo dalyvaudavo vakarėliuose, kuriuose jis linksmindavosi kartu su kita Brazilijos futbolo žvaigžde Ronaldinho. Vėliau buvo kalbama, jog būtent puolėjo dalyvavimas vakarėliuose lėmė ir tai, kad A. Pato 2010 metais nebuvo pakviestas į rinktinę kovoti Pasaulio futbolo čempionate.
2010-2011 metų sezoną atletas ir vėl pradėjo pelnydamas du įvarčius, tačiau jau po dviejų „Serie A“ mačų jis atsidūrė medikų rankose – šį kartą dėl plyšusio raumens jis be futbolo turėjo praleisti beveik mėnesį. Spalį sugrįžęs į aikštę, jau lapkritį puolėjas trečią kartą per metus patyrė pakinklinės sausgyslės traumą, kuri išvedė jį iš rikiuotės dar dviems mėnesiams. Kitą traumą žaidėjas patyrė balandį, kai susižeidė šlaunį, o traumų kamuotame sezone jis per 33 susitikimus spėjo pasižymėti 16 kartų.
Žaidėjui vis dažniau iškrentant iš rikiuotės dėl traumų, vis labiau buvo apkalbinėjamas futbolininko gyvenimas už aikštės ribų. Šį kartą dėmesį į save A. Pato atkreipė kai pradėjo draugauti su penkeriais metais vyresne, tuometinio komandos savininko Silvio Berlusconi dukra Barbara.
Kitų metų sezoną Brazilijos futbolininkas pradėjo vienu iš greičiausių įvarčių Čempionų lygoje, kai į „Barcelona“ vartus jis pasižymėjo vos po 24 sekundžių, tačiau iki tol jį persekiojusios sveikatos problemos 2011-2012 metų sezone tik dar labiau paūmėjo. Sezono pradžioje patyręs dar vieną raumens traumą, jis be futbolo praleido dar du mėnesius. Visgi, sugrįžęs į aikštę jis sugebėjo pademonstruoti žaidimą, dėl kurio futbolininko paslaugomis rimtai susidomėjo „Paris Saint-Germain“ klubas.
A. Pato įvartis į „Barcelona“ vartus:
Kai „Milan“ ir PSG jau susitarė dar transfero sumos, galutinį žodį šioje istorijoje tarė pats A. Pato. Puolėjas sausio 12 dieną atsisakė persikelti į Prancūziją, teigdamas, jog jis yra įsipareigojęs „Milan“ klubui ir nežada palikti šios ekipos. Praėjusus vos savaitei po neįvykusio transfero, PSG galėjo džiaugtis tokiu brazilo sprendimu – futbolininkas iš pradžių patyrė dar vieną raumens traumą, o po nesėkmingo bandymo sugrįžti į aikštę, buvo atlikti tyrimai, po kurių paaiškėjo, jog futbolininką kamavusios raumens problemos yra gerokai rimtesnės ir jam prireikė operacijos, dėl kurios jis praleido visą likusį sezoną.
Sugrįžęs po operacijos jau prasidėjus kitam sezonui, futbolininkas per pusmetį sužaidė vos 7 mačus, per kuriuos pelnė du įvarčius, o žaidėją persekiojusios traumos niekur nedingo. Galiausiai „Milan“ pavyko susitarti su „Corinthians“ ekipa, kuri už traumų kamuojamą žaidėją nepabijojo išleisti 15 milijonų eurų. Galimybės sugrįžti į gimtinę neatsisakė ir pats A. Pato, kuris tikėjosi, jog namuose galės atsigauti nuo jį kamavusių problemų ir susigrąžinti demonstruotą žaidimo lygį.
Brazilijoje jau pirmąjame mače gerbėjai galėjo įsitikinti, jog A. Pato pasirodymai debiutuojant visada būna įsimintini. Pirmąjį įvartį „Corinthians“ klubui jis pelnė jau pirmaisiais savo prisilietimais prie kamuolio. Tiesa, brazilo pasirodymas debiutinėse rungtynėse jau greitai buvo pamirštas, o vos po poros mėnesių jis buvo pradėtas kritikuoti savo komandos gerbėjų. Sezoną futbolininkas užbaigė nepatyręs traumų, tačiau per 57 mačus pelnyti 17 įvarčių netenkino šios komandos vadovų, kurie tikėjosi, jog futbolinkas taps kur kas ryškesniu „Corinthians“ lyderiu.
Jau po pirmojo sezono, A. Pato „Corinthians“ klubui tapo nereikalingu. Ši ekipa netgi sutiko mokėti pusę žaidėjo algos, kai šis buvo išnuomotas į „Sao Paulo“ klubą. Nors pirmąjame mače naujoje ekipoje jam per 19 minučių nepavyko pasižymėti ir jis nutraukė savo iki tol įspūdingą debiutų seriją, įvartį A. Pato pelnė antrąjame komandos mače, kai pirmą kartą pasirodė startinėje „Sao Paulo“ sudėtyje. Po metų, per kuriuos brazilas per 39 susitikimus pelnė 12 įvarčių, „Corinthians“ tikėjosi, jog sulauks pasiūlymų žaidėją parduoti, tačiau susidomėjimo jis nesulaukė.
Nepaisant to, jog dėl žaidėjo įsigijimo nebuvo pateikta nė vieno pasiūlymo, „Corinthians“ ir vėl puolėją nusprendė nuomoti – dar kartą išsiuntė jį metams į tą pačią „Sao Paulo“ ekipą. Antrasis sezonas šioje komandoje brazilui buvo daug geresnis ir jis per 59 mačus pasižymėjo 26 kartus. Po tokio sezono „Corinthians“ neabejojo, kad už futbolininką pasipils pasiūlymai, o jiems tereikės išsirinkti į kurią ekipą žaidėją parduoti.
Visgi, ir po tokio sezono niekas neskubėjo mokėti didelių pinigų už A. Pato. Galiausiai, besibaigiant žiemos transferų langui, „Corinthians“ susitarė su „Chelsea“, į kurią futbolininkas vyko užbaigti sezono pagal dar vieną nuomos sutartį. Nors pats brazilas šį transferą vadino jo svajonės išsipildymu, „mėlynųjų“ gretose jis debiutavo tik po dviejų mėnesių, kai jau pirmąjame mače realizavo 11 metrų baudinį, kurį pats ir uždirbo. Nors kitame ture jis dar kartą pasirodė „Chelsea“ sudėtyje, tai buvo paskutinės jo rungtynės sezone, o po pusmečio Anglijos klubas nusprendė, jog nepasinaudos sutartyje numatyta galimybe įsigyti šį žaidėją.
2016 metų vasarą „Corinthians“ pasidavė ir sumažino savo prašomą sumą už šį futbolininką. Puolėją įsigijo „Villarreal“ klubas, kuris nebuvo linkęs švaistytis pinigais ir už brazilą sumokėjo vos tris milijonus eurų. A. Pato dar kartą priminė savo debiutinių rungtynių magiją, kai pasižymėjo debiutuodamas ir šioje ekipoje, tačiau per likusią metų dalį jis net ir gavęs nemažai progų (26 rungtynės) iš viso pasižymėjo tik dar penkis kartus.
2017 metų žiemą, praėjus vos pusmečiui po A. Pato įsigijimo, „Villarreal“ vadovai galėjo laikyti šį transferą labai sėkmingu. Nors futbolininkas aikštėje niekuo per daug neišsiskyrė, sausį parduodami puolėją į Kiniją, „Villarreal“ vos po pusės metų gavo šešis kartus didesnę sumą, nei patys išleido įsigydami brazilą – 18 milijonų eurų.
Persikėlęs į Kinijos „TJ Quanjian“ klubą, A. Pato šioje komandoje šį sezoną per 25 mačus pasižymėjo 16 kartų, o su šia ekipa jis ši metų „Super League“ pirmenybėse kovoja dėl bronzos medalių.
Anksti debiutavęs Brazilijos rinktinėje, A. Pato taip niekada ir netapo tvirtu šios rinktinės pagrindinės sudėties žaidėju. Iš viso sužaidęs 27 mačus ir pelnęs 10 įvarčių, jis su rinktine 2009 metais iškovojo FIFA konfederacijų taurės trofėjų. Paskutinį kartą į rinktinę jis buvo pakviestas dar 2013 metais.
Gražiausi A. Pato karjeros epizodai:
Alexandre`o Pato karjera:
2006-2007 metai „Internacional“ – 27 rungtynės, 12 įvarčių;
2007-2012 metai „Milan“ – 150 rungtynių, 63 įvarčiai;
2013-2016 metai „Corinthians“ – 62 rungtynės, 17 įvarčių;
2014-2015 metai „Sao Paulo“ – 98 rungtynės, 38 įvarčiai;
2016 metai „Chelsea“ – 2 rungtynės, 1 įvartis;
2016-2017 metai „Villarreal“ – 24 rungtynės, 6 įvarčiai;
2017- metai „Tianjin Quanjian“ – 25 rungtynės, 16 įvarčių.
Brazilijos rinktinė – 27 rungtynės, 10 įvarčių.
Garsiausi šios amžiaus grupės (1989-1990 metų gimimo) žaidėjai, kurie nelaimėjo šio titulo:
Garethas Bale`as, Marco Reusas, Jordi Alba, Thomasas Mulleris, Pierre-Emerickas Aubameyangas, Davidas de Gea, Andre Schurrle, Miralemas Pjaničius, Toni Kroosas, Henrikhas Mkhitaryanas.
2008-2009 metų sezone Garethas Bale`as gaudavo vis daugiau progų „Tottenham Hotspur“ ekipoje – per metus jis sužaidė 30 rungtynių. Tiesa, atskleisti savo potencialą puolime jam sekėsi sunkiai: per sezoną nepelnęs nė vieno įvarčio jis tris kartus tiksliai asistavo komandos draugams.
Miralemas Pjaničius jau tuo metu buvo vienas iš garsiausių savo kartos žaidėjų. Po sėkmingo žaidimo „Ligue 1“ pirmenybėse atstovaujant „Metz“ ekipai, jis dar 2008 metų liepą už 7,5 milijono eurų sumą persikėlė į „Lyon“ ekipą. Vienoje iš stipriausių Prancūzijos komandų jis aikštėje dažniausiai pasirodydavo po keitimo, o iš viso 2008-2009 metų sezone jis per 24 mačus atliko tris rezultatyvius perdavimus.
Jau 2009 metais niekas neabejojo ir dėl Toni Krooso talento. Saugas jau buvo debiutavęs „Bayern“ ekipoje, kurioje dar 2007-2008 metų sezone sužaidė 20 mačų. Visgi, 2009 metų sausį bavarų atstovai nusprendė, kad futbolininkui reikia dar daugiau žaidybinės praktikos, o saugą išnuomavo į „Bayer“ klubą. Iš viso 2008-2009 metų sezone jis sužaidė 22 mačus, per kuriuos pelnė du įvarčius ir atliko tiek pat rezultatyvių perdavimų.
Marco Reusas kartu su „Rot Weiss Ahlen“ klubu debiutavo antroje Vokietijos lygoje ir per sezoną sužaidė 28 mačus bei pelnė keturis įvarčius ir atliko tris rezultatyvius perdavimus. Futbolininką pastebėjo ir po sezono į savo gretas pasikvietė „Gladbach“ klubas, kuris 2009 metų vasarą žaidėją įsigijo sumokėjęs vieno milijono eurų išpirką.
2008-2009 metų sezone Jordi Alba gavo savo pirmąją profesionalo patirtį Ispanijoje. „Valencia“ išnuomavo šį krašto gynėją į „Gimnastic“ ekipą, kurioje jis rungtyniaudamas antrąjame Ispanijos divizione sužaidė 36 mačus bei pelnė keturis įvarčius. Tokio pasirodymo užteko, kad ispanas po sezono būtų pakviestas ir į pagrindinę „Valencia“ sudėtį.
Tuo metu didžiulį žingsnį į priekį karjeroje žengė Thomasas Mulleris. Puikiai pasirodęs antroje „Bayern“ ekipoje, kuri rungtyniavo trečioje pagal pajėgumą Vokietijos lygoje (32 rungtynės – 15 įvarčių), jis susilaukė kvietimo ir iš pagrindinės bavarų ekipos trenerių. Iš viso jie jaunąjam talentui suteikė penkias progas žengti į aikštę, o vieną kartą pasirodęs ir Čempionų lygoje jis į „Sporting“ vartus pelnė pirmąjį savo karjeros įvartį „Bayern“ ekipoje.
Pierre-Emerickas Aubameyangas tuo metu priklausė „Milan“ ekipai, tačiau ši jaunam puolėjui šansų įsitvirtinti komandoje nesuteikė. 2008-2009 metų sezone jis buvo nuomotas į „Dijon“ klubą, kuris rungtyniavo „Ligue 2“ čempionate. Per sezoną jis sužaidė 39 mačus bei pelnė 10 įvarčių.
Davidas de Gea vis dar buvo Madride, kur „Atletico“ akademijoje jis ir pradėjo savo futbolininko karjerą. 2008-2009 metais jis atstovavo „Atletico B“ ekipai, kuri žaidė trečioje Ispanijos lygoje, o per 35 sužaistus mačus jis paliko tokį gerą įspūdį, jog jau 2009 metų vasarą jis buvo įtrauktas ir į pagrindinės „Atletico“ ekipos sudėtį.
Andre Schurrle 2009 metų vasarą vis dar nebuvo sužaidęs nė vieno mačo vyrų futbole. Kartu su „Maiz“ jaunimo iki 19 metų ekipa jis laimėjo jaunimo „Bundesliga“ pirmenybes. Beje, tuo metu šios jaunimo komandos treneriu dirbo dabar Vokietijoje puikiai žinomas strategas Thomasas Tuchelis. Pats A. Schurrle profesionaliame futbole debiutavo 2009 metų rugpjūtį, o jo pirmosios rungtynės iš karto buvo „Bundesliga“ pirmenybėse, kuriose jis netruko įsitvirtinti.
Henrikhas Mkhitaryanas 2009 metus dar pradėjo gimtinėje – „Pyunik“ ekipoje. Tuo metu jis jau ne vienerius metus buvo ir savo nacionalinės rinktinės gretose, o po pusmečio Armėnijos čempionate, kuriame jis per 10 mačų pelnė 11 įvarčių, saugas persikėlė į Ukrainą. Jauną armėną už 350 tūkstančių eurų įsigijo Donetsko „Metalurg“ ekipa.
