Futbolo pasaulyje nuolatos kalbama apie talentingiausius ir perspektyviausius futbolininkus, kurie netrukus turėtų tapti ryškiausiomis šio sporto žvaigždėmis. Nuo 2003 metų talentingiausiam pasaulio žaidėjui yra įteikiamas „Auksinio berniuko“ apdovanojimas, į kurį pretenduoja visi 20-ties metų amžiaus arba jaunesni futbolininkai.
Tačiau ar visi šį apdovanojimą gavę žaidėjai tapdavo ryškiausiomis pasaulio futbolo žvaigždėmis? Artėjant 2017 metų „Auksinio berniuko“ nugalėtojo paskelbimui, Eurofootball.lt nusprendė pasidomėti, kaip susiklostė visų šį apdovanojimą laimėjusių žaidėjų karjeros ir kur tuo metu rungtyniavo garsiausi žaidėjai, kuriems šio titulo laimėti nepavyko.
Pirmoji dalis: 2003 metai – Rafaelis van der Vaartas
Trečioji šio straipsnio dalis – jau rytoj.
2004 metai: Wayne`as Rooney
Tuometinė ekipa: „Manchester United“
Dabartinė ekipa: „Everton“
Tai, kad Wayne`as Rooney yra beprotiškai talentingas buvo galima pamatyti dar nuo tada, kai jam dar nebuvo sukakę nė 12 metų. Jau 1995-1996 metų sezone, atstovaudamas „Everton“ jaunimo iki 10 ir 11 metų komandoms, puolėjas per 29 rungtynes sugebėjo pelnyti net 114 įvarčių. Būdamas 15 metų, anglas jau atstovavo „Everton“ jaunimo iki 19 metų ekipai, o pirmasis šansas pagrindinėje „irisų“ sudėtyje jam buvo suteiktas dar nesulaukus nė 17 metų.
Jau 2002 metų vasarą, kai žaidėjui buvo 16 metų, jis su pagrindine „Everton“ komanda išvyko į treniruočių stovyklą Austrijoje, o joje palikęs puikų įspūdį jis sulaukė progos ir oficialiose rungtynėse. Pagrindinėje ekipoje W. Rooney debiutavo 2002 metų rugpjūtį, kai pasirodęs startinėje mačo su „Tottenham Hotspur“ sudėtyje, jis ne tik tapo antru jauniausiu žaidėju „Everton“ istorijoje, sužaidusiu oficialų mačą, tačiau ir rungtynėse atliko rezultatyvų perdavimą. Jau spalį jaunasis talentas pelnė pirmuosius savo įvarčius „Everton“ klube, kai du kartus siuntė kamuolį į „Wrexham“ vartus lygos taurės turnyre bei tuo pačiu tapo jauniausiu šiame klube įvartį pelniusiu žaidėju.
Netrukus W. Rooney sumušė dar vieną rekordą, po kurio į jį dėmesį atkreipė ir iki šiol apie šį futbolininką nieko negirdėję aistruoliai. Penkios dienos prieš savo 17-ąjį gimtadienį, puolėjas sužibėjo rungtynėse, prieš tuo metu 30 mačų iš eilės pralaimėjimo nepatyrusią „Arsenal“ komandą. Anglas paskutinę minutę pelnė fantastiško grožio pergalingą įvartį ir tuo metu tapo jauniausiu „Premier“ lygoje įvartį pelniusiu žaidėju.
Toks pasirodymas nepaliko abejingų, o po mačo apie šį žaidėją tik komplimentus galėjo žarstyti ir varžovų atstovai. „W. Rooney yra didžiausias Anglijos talentas, kurį aš esu matęs nuo pat savo atvykimo į Angliją. Be jokių abejonių – nuo tos akimirkos, kai aš pradėjau dirbti treneriu šioje šalyje, nebuvo nė vieno kito tokio gero žaidėjo, kuriam dar nebūtų nė 20 metų“, - po mačo žaidėją gyrė „Arsenal“ strategas Arsenas Wengeras.
Pirmasis W. Rooney įvartis „Premier“ lygoje, kritęs į „Arsenal“ vartus
Debiutinio sezono metu W. Rooney ir toliau gavo daugybę progų pasireikšti, o iš viso per 37 rungtynes jis pelnė 8 įvarčius. Kitą sezoną jis per 40 rungtynių pasižymėjo 9 kartus, o tokie jo pasirodymai atvėrė jam kelią ir į nacionalinę rinktinę. Anglijos rinktinės sudėtyje debiutavęs dar būdamas 17 metų ir 111 dienų amžiaus, jis savo pirmąjį įvartį pelnė dar prieš 18-ąjį savo gimtadienį bei tapo jauniausiu Anglijos rinktinėje pasižymėjusiu žaidėju. Į 2004 metų Europos pirmenybes futbolininkas išvyko jau būdamas garantuotu dėl savo vietos rinktinės sudėtyje.
Europos pirmenybėse W. Rooney dar kartą sublizgėjo Europos futbolo padangėje. Pelnydamas du įvarčius į Šveicarijos vartus, jis tapo jauniausiu Europos pirmenybėse pasižymėjusiu žaidėju. Tiesa, šiuo rekordu jis galėjo pasidžiaugti vos keturias dienas, tačiau puolėjui tai buvo nė motais: grupių etapo pabaigoje jis pelnė dar du įvarčius, šįkart rungtynėse su Kroatija. Nors anglams čempionatas baigėsi dar ketvirtfinalyje, keturis įvarčius pelnęs puolėjas buvo išrinktas į simbolinę UEFA čempionato komandą.
Grįžusį iš Europos čempionato, W. Rooney „Everton“ ekipa pasitiko su paruoštu nauju kontraktu, kurį pasirašęs puolėjas būtų uždirbęs 50 000 svarų per savaitę. Visgi, žaidėjas atmetė tokį pasiūlymą ir įteikė komandai prašymą jį parduoti. Maždaug tuo metu prasidėjo ir visą anglo karjerą jį sekę skandalai –futbolininkas tuo metu buvo neištikimas savo draugei, o po kurio laiko pagautas jis prisipažino, jog tuo metu Liverpulyje ne kartą naudojosi prostitučių paslaugomis. Žaidėjas tokį elgesį tuo metu teisino buvimu jaunu bei nesubrendusiu.
Dar prieš iškylant futbolininko asmeniniam gyvenimui į viešumą, 2004 vasarą, po W. Rooney pateikto ultimatumo „Everton“ komandai, šis žaidėjas tapo ne vienos komandos taikiniu. Iš pradžių 20 milijonų svarų pasiūlymą už žaidėją buvo pateikusi „Newcastle United“ komanda, tačiau „Everton“ tuo metu atsisakė jį parduoti. Galiausiai pirmąjį puolėjo klubą paleisti žaidėją įtikino Seras Alexas Fergusonas. Tuometinis „Manchester United“ treneris pripažino, jog jam nebuvo lengva įtikinti savo klubo valdybą už jauną žaidėją išleisti 25,6 milijonų svarų sumą, tačiau galiausiai klubas pritarė trenerio norams ir susitarė su „Everton“ dėl rekordinio transfero. Tuo metu vos 18 metų amžiaus W. Rooney kuriam laikui tapo brangiausiu 21 metų amžiaus dar nesulaukusiu žaidėju.
„Manchester United“ ekipoje puolėjas debiutavo su trenksmu. Čempionų lygos mače prieš „Fenerbahce“ W. Rooney pelnė tris įvarčius ir atliko rezultatyvų perdavimą, o tokiu debiutu žaidėjas užfiksavo dar vieną rekordą – tapo jauniausiu Čempionų lygoje „hat-tricką“ pelniusiu futbolininku. 2004 metų pabaigoje puikius pasirodymus aikštėje vainikavo „Auksinio berniuko“ apdovanojimas, nugalėjus daugybę garsių į šį titulą pretendavusių futbolininkų. Tiesa, išlaikyti tokio tempo futbolininkui visą sezoną nepavyko: Čempionų lygoje jis daugiau tą sezoną nepelnė nė vieno įvarčio, o kituose turnyruose jo pelnyti 14 įvarčių titulų „raudoniesiems velniams“ neatnešė.
Fantastiškas W. Rooney debiutas „Manchester United“ ekipoje:
Pirmuoju titulu jis pagaliau džiaugtis galėjo jau kitą sezoną – kartu su „United“ jis laimėjo lygos taurės turnyrą, o finale puolėjas pelnė du įvarčius. Sezoną žaidėjas užbaigė pelnydamas 19 įvarčių, tačiau ir vėl neapsiėjo be skandalų tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Čempionų lygos rungtynėse W. Rooney gavo raudoną kortelę už sarkastišką plojimą rungtynių teisėjui, o po žaidėjo išleistos knygos buvęs futbolininko treneris Davidas Moyesas padavė anglą į teismą dėl neteisingai pateiktų faktų. Galiausiai, po dviejų metų, buvęs auklėtinis buvo priverstas D. Moyesui sumokėti pusės milijono svarų sumą bei atsiprašyti už teisybės neatitikusius pareiškimus.
Prieš 2006-2007 metų sezoną W. Rooney draugiškame turnyre alkūne trenkė į veidą gynėjui Pepe, o šis veiksmas atsivijo jį ir į Angliją. Šalies futbolo asociacija nusprendė už tokį veiksmą skirti žaidėjui trijų rungtynių diskvalifikaciją, o įniršęs futbolininkas netruko pagrasinti, jog jei šis sprendimas nebus pakeistas, jis atims galimybę šalies futbolo federacijai naudotis jo įvaizdžio teisėmis. Nors federacija atsisakė patenkinti jo reikalavimus, galiausiai futbolininkas savo įniršį pavertė į agresyvų žaidimą puolime bei sužaidė rezultatyviausią savo sezoną pelnydamas 23 įvarčius. Rezultatyvus jo žaidimas padėjo ir komandai: po sezono W. Rooney su komandos draugais džiaugėsi pirmuoju savo „Premier“ lygos čempionų titulu.
Kito sezono pradžioje Anglijos rinktinės puolėją kamavo traumos. Dar iki naujųjų metų praleidęs 10 rungtynių, vėliau žaidėjas sugebėjo išvengti traumų, tačiau pagerinti savo praėjusio sezono pasirodymo jam nepavyko – per sezoną žaidėjas pelnė 18 įvarčių. W. Rooney laimei, komandos draugai puikiai kompensavo jo netektį, o galiausiai sezoną klubas baigė ne tik dar kartą triumfuodamas „Premier“ lygoje, tačiau ir iškovodamas Čempionų lygos nugalėtojų trofėjų.
2008-2009 metų sezonas „Manchester United“ klubui ir vėl buvo sėkmingas: komanda dar kartą pasiekė Čempionų lygos finalą bei laimėjo „Premier“ lygą. Visgi, pakartoti praėjusių metų triumfą Čempionų lygoje jiems nepavyko – finale „raudonųjų velnių“ komandą įveikė „Barcelona“. Pats W. Rooney per sezoną pasižymėjo 20 kartų, o geriausiai jam sekėsi FIFA klubų pasaulio taurės turnyre, kur žaidėjas buvo pripažintas geriausiu turnyro futbolininku.
Po metų W. Rooney pagaliau sužaidė taip ilgai lauktą puikų asmeninį sezoną. Nors „Manchester United“ Anglijos čempionate tašku nusileido „Chelsea“ klubui ir liko antri bei iškovojo vienintelį Anglijos lygos taurės titulą, pats W. Rooney per sezoną pelnė 34 įvarčius, iš kurių net 26 buvo įmušti „Premier“ lygoje. Toks anglo pasirodymas leido jam pirmą ir vienintelį kartą būti išrinktam geriausiu „Premier“ lygos sezono žaidėju.
Kaip jau tapo įprasta, kalbas apie futbolininko pasirodymus aikštėje dar kartą netruko pakeisti kalbos apie anglo veiksmus už aikštės ribų. 2010 metais, kai futbolininko žmona laukėsi pirmagimio, W. Rooney dar kartą buvo apkaltintas seksualinių paslaugų pirkimu ir nepaisant to, jog žaidėjo advokatai bandė tai paneigti, galiausiai jų pastangos nebuvo vainikuotos sėkme.
Prasidėjus problemoms žaidėjo asmeniniame gyvenime, W. Rooney ir vėl pasirinko tą patį kelią: 2010 metų vasaros pabaigoje A. Fergusonas pripažino, jog žaidėjas nori palikti komandą. Galiausiai anglas ir pats viešai pareiškė, jog nori palikti dabartinę ekipą, o to priežastis yra ne pinigai, o ambicijos. Visgi, šį kartą visos šios kalbos baigėsi visiškai kitaip, nei tada, kai futbolininkas norėjo palikti „Everton“ ekipą – netikėtai buvo pranešta apie tai, jog W. Rooney pasirašė naują penkių metų sutartį su „Manchester United“ klubu.
Kalbos apie išvykimą ir praleista sezono pradžia atsiliepė ir puolėjo rezultatams: per sezoną anglas įmušė daugiau nei dvigubai mažiau nei pernai – 16 įvarčių. Visgi, vienas iš jų, kurį W. Rooney vasario 12 dieną įmušė į „Manchester City“ vartus, tapo vienu iš įsimintiniausių ir gražiausių įvarčių per visą klubo istoriją. Galiausiai „Man United“ laimėjo dar vieną Anglijos čempionų titulą ir nemaloni sezono pradžia greitai buvo pamiršta.
Įspūdingas W. Rooney įvartis į „Manchester City“ vartus:
2011-2012 metų sezone vėl galėjome stebėti W. Rooney demonstruojantį aukščiausios klasės žaidimą. Dar rugpjūtį jis pelnė „hat-tricką“ įsimintinoje pergalėje prieš „Arsenal“ 8:2, o jau kitame ture įmušęs dar tris įvarčius jis tapo vienu iš keturių žaidėjų „Premier“ lygos istorijoje, kuriems pavyko „hat-tricką“ pelnyti du turus iš eilės. Sezoną ir vėl W. Rooney baigė su 34 įvarčiais, iš kurių rekordinis kiekis krito „Premier“ lygoje – 27.
Nepaisant rezultatyvaus praėjusio sezono, kitos vasaros pabaigoje W. Rooney jau antrosiose rungtynėse buvo pasodintas ant atsarginių žaidėjų suolelio. Kiek vėliau žaidėjas patyrė traumą, dėl kurios mėnesį negalėjo rungtyniauti, o vėliau sugrįžti į praėjusiais metais demonstruotą formą jam jau nebepavyko, o komandoje jam jau buvo numatyta kur kas menkesnė rolė. Nors klubas dar kartą triumfavo „Premier“ lygoje, pats futbolininkas ir vėl nežibėjo rezultatyviausių žaidėjų sąrašuose, kai per sezoną pelnė 16 įvarčių. Galiausiai po tokių metų A. Fergusonas atskleidė, jog W. Rooney rungtynėse prieš „Swansea City“ paprašė trenerio neleisti jo į aikštę, taip pat įteikdamas prašymą jį parduoti.
Vasarą karjerą baigusį A. Fergusoną pakeitė Davidas Moyesas, kuris iš karto pareiškė, kad W. Rooney nebus parduotas. Nepaisant to, jog „Chelsea“, „Arsenal“, „Paris Saint-Germain“ ir „Real“ domėjosi žaidėjo paslaugomis, o „Chelsea“ net pripažino pateikusi pasiūlymą už šį futbolininką, puolėjas liko „Manchester United“ ekipoje. Anglijos rinktinės puolėjas sezoną užbaigė būdamas tiek rezultatyviausiu komandos žaidėju (17 įvarčių), tiek daugiausiai rezultatyvių perdavimų komandoje atlikusiu futbolininku (10), tačiau ekipa „Premier“ lygoje liko toli nuo apdovanojimų - vos septinta.
Prieš 2014-2015 metų sezoną „Manchester United“ klubą paliko Nemanja Vidičius ir tuometinis ekipos treneris Louisas van Gaalas būtent W. Rooney atidavė atlaisvėjusį kapitono raištį. Nors sezoną puolėjas pradėjo puikiu įvarčiu į „Swansea“ vartus, o sezoną užbaigė kaip rezulatyviausias komandos žaidėjas, tokie rezultatai jo tikrai neturėjo džiuginti. Puolėjas pelnė vos 14 įvarčių ir tai buvo iki tol nerezultatyviausias jo sezonas „Manchester United“ ekipoje. Negana to, komanda ir vėl liko be apdovanojimų – užėmė ketvirtąją poziciją.
W. Rooney įvartis į „Swansea“ vartus:
2015-2016 metų sezoną W. Rooney pradėjo įspūdingai: į „Brugge“ vartus pasiuntęs tris mirtinus dūrius jis pirmą kartą po savo debiuto europiniame turnyre pelnė „hat-tricką“. Nors sezonas tiek ekipai (5 vieta „Premier“ lygoje), tiek žaidėjui (15 įvarčių) nebuvo pats sėkmingiausias, jo metu buvo ir pozityvių įvykių. Visų pirma W. Rooney tapo daugiausiai viename klube „Premier“ lygoje įvarčių pelniusiu žaidėju, o galiausiai jis papildė savo trofėjų kolekciją paskutiniu trūkstamu titulu Anglijoje – tapo FA taurės nugalėtoju.
Kitais metais puolėjas gavo dar mažiau žaidimo laiko, o tai stipriai atsiliepė ir jo produktyvumui. Per sezoną pelnęs vos 8 įvarčius, jis visgi sugebėjo dar keletą kartų įsirašyti savo vardą į istorijos metraščius. Iš pradžių jis tapo vos trečiuoju žaidėju „Premier“ lygos istorijoje, kuriam pavyko atlikti 100 rezultatyvių perdavimų, o vėliau jis savo vardą dukart įsirašė ir į „raudonųjų velnių“ istoriją. Lapkritį šis futbolininkas tapo daugiausiai įvarčių europiniuose turnyruose pelniusiu „Manchester United“ žaidėju, o sausį jam pavyko tapti ir rezultatyviausiu visų laikų šios komandos futbolininku.
Pasibaigus sezonui W. Rooney pranešė sugrįžtantis į savo vaikystės klubą „Everton“. Tai reiškė, kad „Manchester United“ žaidėjas paliko pelnęs 253 įvarčius ir su komanda iškovojęs 15 titulų, tarp kurių viena pergalė Čempionų lygoje ir penki „Premier“ lygos nugalėtojų titulai.
Nors atvykęs į „Everton“ komandą W. Rooney „Premier“ lygoje startavo įmušdamas po įvartį per pirmuosius du turus bei tapo vos antruoju žaidėju per visą lygos istoriją pelniusiu 200 įvarčių, visą tai dar kartą sudrumstė eilinis skandalas asmeniniame anglo gyvenime. Rugsėjo pirmą dieną sportininkas buvo pagautas girtas už vairo, o už pažeidimus iš jo net dvejiems metams atimtas vairuotojo pažymėjimas. Be to, Stockporto teismas nusprendė, jog jis taip pat turės atlikti 100 valandų viešųjų darbų.
Didelė žymę W. Rooney paliko ir Anglijos rinktinėje. Futbolininkas pelnė net 53 įvarčius ir yra visų laikų rezultatyviausias savo šalies rinktinės žaidėjas. Su rinktine jis vyko į tris Pasaulio bei tris Europos čempionatus, tačiau titulų su nacionaline ekipa jam iškovoti taip ir nepavyko. Galiausiai, šių metų rugpjūtį, ilgametis Anglijos rinktinės žaidėjas pranešė, jog baigė savo karjerą nacionalinėje ekipoje.
Įsimintiniausi W. Rooney žaidimo epizodai „Old Trafford“ stadione:
Wayne`o Rooney karjera:
2002-2004 metai „Everton“ – 77 rungtynės, 17 įvarčių;
2004-2017 metai „Manchester United“ – 559 rungtynės, 253 įvarčiai;
2017- metai „Everton“ – 9 rungtynės, 2 įvarčiai;
Anglijos rinktinė – 119 rungtynių, 53 įvarčiai.
Garsiausi šios amžiaus grupės (1984-1985 metų gimimo) žaidėjai, kurie nelaimėjo šio titulo:
Thiago Silva, Javieras Mascherano, Giorgio Chiellini, Andresas Iniesta, Wesley Sneijderis, Arjenas Robbenas, Fernando Torresas, Bastianas Schweinsteigeris, Luka Modričius, Cristiano Ronaldo.
Skirtingai nei prieš metus, 2004 metais už „Auksinio berniuko“ nugalėtoją balsavę žurnalistai turėjo didžiulį pasirinkimą, nes nemažai į titulą pretendavusių žaidėjų jau tuo metu žaidė aukščiausio lygio pirmenybėse ir ten vaidino ne pačius menkiausius vaidmenis.
Didžiausiu Wayne`o Rooney konkurentu „Auksinio berniuko“ apdovanojimuose buvo laikomas jo bendraklubis Cristiano Ronaldo. Kaip ir kolega iš Anglijos, portugalas jau vaidino svarbų vaidmenį ne tik klube, bet ir savo šalies rinktinėje, padėdamas jai nukeliauti iki Europos čempionato finalo. Visgi, pirmieji metai Anglijoje jam nebuvo itin rezultatyvūs, o būtent rezultatyvesnis W. Rooney žaidimas veikiausiai ir lėmė tai, kad didžiausių pasaulio žiniasklaidos leidinių žurnalistai „Auksinio berniuko“ titulą skyrė būtent Anglijos rinktinės puolėjui.
Dar kartą tarp kandidatų buvo ir vėl titulo iškovoti nesugebėjo Fernando Torresas. Ispanas tuo metu sužaidė dar vieną solidų sezoną „Atletico“ gretose, kai 2003-2004 metais „La Liga“ pirmenybėse pelnė 19 įvarčių, tačiau prieš pagrindinius konkurentus, jis negalėjo lygintis pasiekimais nacionalinių rinktinių fronte. Nors 2004 metais jis rinktinėje sužaidė 11 mačų, per šiuos susitikimus puolėjui pasižymėti pavyko vos kartą, draugiškose rungtynėse su Italija.
Kitas žaidėjas, kuris jau tuo metu buvo puikiai pastebimas Europos futbole – Bastianas Schweinsteigeris. Vokietis jau buvo spėjęs išsikovoti savo vietą „Bayern“ sudėtyje, o prieš Europos čempionatą jis buvo pakviestas atstovauti savo šalies nacionalinei rinktinei, kurioje taip pat netruko įsitvirtinti. Labiau pasirodyti B. Schweinsteigeriui sutrukdė itin prasti metai Vokietijos futbolui: tiek su U-21, tiek su nacionaline ekipa, iš Europos čempionato žaidėjui teko namo važiuoti jau po grupių etapo.
Arjenas Robbenas buvo dar vienas žaidėjas, apie kurio talentą tuo metu dažnai kalbėjo daugybė Europos futbolo specialistų. Puikiai PSV ekipoje ir Nyderlandų rinktinėje rungtyniavęs žaidėjas 2004 metų vasarą už 18 milijonų eurų persikėlė į „Chelsea“ klubą, kuriame futbolininkas demonstravo rezultatyvų žaidimą, tačiau jo galimybes sužibėti aikštėje ribojo viena po kitos patiriamos traumos.
2004 metais vis daugiau progų „Barcelona“ ekipoje susilaukdavo Andresas Iniesta, tačiau žaidėjui tarp talentingiausių to meto futbolininkų labiau pasireikšti trukdė tai, kad futbolininkas tuo metu dar nebuvo startinis „Barcos“ žaidėjas, o jo paslaugų tuo metu nereikėjo ir Ispanijos rinktinei.
Kartu su praėjusiais metais titulą laimėjusiu Rafaeliu van der Vaartu „Ajax“ ekipoje žaidęs Wesley Sneijderis 2004 metais jautėsi vis užtikrinčiau tiek savo ekipoje, tiek nacionalinėje rinktinėje. Puikus jo žaidimas leido pradėti kalbas apie tai, jog būtent W. Sneijderis buvo talentingiausias tuo metu „Ajax“ ekipoje žaidęs olandas, tačiau tais metais konkurencija tarp „Auksinio berniuko“ kandidatų buvo daug didesnė ir antrą kartą iš eilės šio titulo į Nyderlandus šios šalies žaidėjams parvežti nepavyko.
Didelį žingsnį karjeroje tais metais žengė Javieras Mascherano. Tuo metu atraminio saugo pozicijoje žaidęs argentinietis jau buvo įsitvirtinęs „River Plate“ ekipos sudėtyje, o 2004 metais jo žaidimą jau galėjo įvertinti ir platesnė auditorija, kadangi tais metais jis sužaidė 10 mačų Argentinos rinktinės sudėtyje.
2004 metų vasara itin svarbi buvo ir Giorgio Chielliniui, kuris vasarą persikėlęs į „Fiorentina“ iš karto tapo vienu iš geriausių gynėjų „Serie A“ pirmenybėse, o jo puikų debiutą aukščiausiame lygyje vainikavo metų pabaigoje įvykęs debiutas Italijos rinktinėje.
Tuo tarpu Thiago Silvai 2004 metai buvo bene svarbiausi jo karjeroje. Tuo metu žaidėjas netik nebuvo laikomas vienu talentingiausių žaidėjų pasaulyje, tačiau ir nebuvo gavęs progų net ir Brazilijos jaunimo rinktinėse. Į gimtinės „Juventude“ klubą metų pradžioje persikėlęs žaidėjas tuo metu dar rungtyniaudavo saugo pozicijoje, o būtent šioje ekipoje brazilas buvo perkeltas į dabar jam jau įprastą centro gynėjo poziciją. Naujoje pozicijoje jam sekėsi puikiai, o po pusmečio Brazilijoje, naujai iškeptas gynėjas vasarą už 2,5 milijono eurų sumą persikėlė į „Porto“. Visgi, šio klubo pagrindinėje sudėtyje jis taip ir nedebiutavo, iš viso sužaisdamas vos 14 mačų antrojoje šios komandos sudėtyje.
Šią vasarą UEFA Čempionų lygos metų saugu išrinktas Luka Modričius 2004 metais dar buvo labai toli nuo Europos futbolo elitinių lygų. Zagrebo „Dinamo“ jį tuo metu skolino į Bosnijos pirmenenybių „Zrinjski Mostar“ ekipą, kurioje 18-metis sublizgėjo ir tapo geriausiu metų lygos žaidėju. Po tokio sezono dėl savo liekno sudėjimo bei menkų galimybių žaisti vyrų futbole iki tol kritikuotas L. Modričius atsikirto fraze, kurią vėliau patvirtino ir savo karjeros pasiekimais: „Jei futbolininkas gali žaisti Bosnijos lygoje, jis gali žaisti ir bet kur kitur“.
